- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marse rastas didžiulis požeminis ežeras – pirmasis skysto vandens telkinys, kada nors aptiktas Raudonojoje planetoje, trečiadienį pranešė mokslininkai.
Po Marso ledo sluoksniu telkšantis ežeras yra labai didelis, apie 20 km skersmens, todėl tikėtina, kad netoli Žemės skriejančioje planetoje esama daugiau vandens ir galbūt egzistuoja gyvybė, sakoma italų tyrėjų vadovaujamoje studijoje, kurios rezultatai buvo paskelbti JAV žurnale „Science“.
Tai didžiausias skysto vandens telkinys, kada nors rastas Raudonojoje planetoje.
„Tai stulbinamas rezultatas, rodantis, kad vanduo Marse esama ne vien laikinų srovelių – kaip (nustatyta) per ankstesnius atradimus – o yra nuolatinis vandens telkinys, sudarantis gyvybei tinkamas sąlygas ilgus laikotarpius“, – sakė Australijoje esančio Swinburne'o (Svainberno) universiteto profesorius adjunktas Alanas Duffy (Alanas Dafis), nedalyvavęs šiame tyrime.
Dabar Marsas yra šaltas, plikas ir sausas, bet kažkada šios planetos klimatas buvo šiltas ir drėgnas. Dar bent prieš 3,6 mlrd. metų joje buvo daug skysto vandens ir ežerų.
Mokslininkai nori rasti dabartinių vandens telkinių, nes tokie atradimai gali padėti atsakyti į klausimą, ar senovėje Marse buvo atsiradusi gyvybė, taip pat ar buvo sąlygų jai išlikti iki mūsų dienų.
Be to, galimybė naudotis vandens ištekliais taip pat gali padėti žmonėms išgyventi per planuojamas pilotuojamas misijas į Raudonąją planetą.
Tačiau atrasto ežero vanduo nebūtų tinkamas gerti. Jis slūgso apie 1,5 km gylyje po suledėjusiu paviršiumi, atšiaurioje ir itin šaltoje aplinkoje.
Kol kas neaišku, ar tokiomis sąlygomis galėtų išlikti kokių nors mikroskopinių gyvybės formų.
Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina šią tikimybę, nes ežero vanduo labai šaltas ir druskingas – jame ištirpę daug Marso mineralų.
Tikėtina, kad jis yra šaltesnis negu gėlo vandens užšalimo temperatūra, bet išlieka skystas dėl didelio kiekio magnio, kalcio ir natrio junginių.
„Tai nepaprastai reikšmingas atradimas; jis paskatins spėliones apie gyvų organizmų buvimą Raudonojoje planetoje“, – sakė Australijos astronomijos observatorijos darbuotojas Fredas Watsonas (Fredas Votsonas).
Tai nepaprastai reikšmingas atradimas; jis paskatins spėliones apie gyvų organizmų buvimą Raudonojoje planetoje.
„Vis dėlto reikia būti atsargiems, nes druskų koncentracija, reikalinga, kad vanduo išliktų skystas, būtų pražūtinga bet kokiems mikroorganizmams, panašiems į žemiškuosius“, – pridūrė F. Watsonas, irgi neprisidėjęs prie šio tyrimo.
Atrastas radaru
Požeminis ežeras buvo atrastas naudojant radarą, sumontuotą Europos kosmoso agentūros (ESA) orbitiniame zonde „Mars Express“, paleistame 2003 metais.
Vadinamasis Pažangusis Marso popaviršinių ir jonosferos tyrimų pažangusis radaras (MARSIS) pritaikytas ieškoti po planetos paviršiumi slūgsančio vandens. Jis siunčia radijo bangų impulsus, prasiskverbiančius pro planetos paviršių ir poliarines ledo kepures.
Tuomet MARSIS „išmatuoja, kaip radijo bangos sklinda ir atsispindėjusios grįžta į kosminį aparatą“, sakoma studijoje.
Šio radijo bangų atspindžio tyrimai „suteikia mokslininkams informacijos, kad glūdi po paviršiumi“, pridūrė tyrėjai.
Studijos pagrindinis autorius Roberto Orosei (Robertas Orozėjis), dirbantis Bolonijoje įsikūrusiame Italijos nacionaliniame astrofizikos institute, nuo 2012 metų gegužės iki 2015-ųjų gruodžio tyrinėjo vadinamąją Pietų lygumą – Marso pietinės ledo kepurės sritį.
Iš visos 29 tyrimų radaru serijos atskleidė „labai staigius susijusių radijo signalų pokyčius“. Šie duomenys leido mokslininkams nubrėžti požeminio ežero kontūrus.
„Šios srities radiolokacinis profilis panašus į skysto vandens ežerų, slūgsančių po Antarktidos ir Grenlandijos ledo masyvais Žemėje. Todėl daroma prielaida, kad šioje vietoje Marse yra poledyninis ežeras“, – sakoma straipsnyje.
Reikalingas patvirtinimas
„Šis vandens telkinys – pirmasis atrastas, todėl tai labai jaudinama“, – sakoma elektroniniame laiške, atsiųstame naujienų agentūrai AFP Davido Stillmano (Deivido Stilmano), Teksase veikiančio Pietvakarių tyrimų instituto Kosmoso tyrimų departamento vyriausiojo mokslo darbuotojo.
Tačiau D. Stillmanas, neprisidėjęs prie šios studijos, sakė, kad atradimą dar reikėtų patvirtinti tiriant kitu kosminiu aparatu arba naudojant kitokius prietaisus.
Jis atkreipė dėmesį, kad Italijos kosmoso agentūros sukonstruotas didelio dažnio radaras SHARAD, sumontuotas 2005 metais paleistame zonde „Mars Reconnaissance Orbiter“, po paviršiumi slūgsančio vandens neaptiko.
„Keista, kad SHARAD negali patvirtinti šio atradimo. Iš tikrųjų SHARAD negali prasiskverbti per ledą šioje vietoje, ir niekas nesupranta kodėl“, – sakė D. Stillmanas.
„Tai rodo, kad čia dedasi kažkas keista. Taigi, šį atradimą vertinu skeptiškai“, – pridūrė jis.
Vis dėlto tyrėjai džiaugiasi tikėtino atradimo potencialu, nes tuo atveju, jeigu skysto vandens esama ties Marso pietų ašigaliu, jo galėtų būti ir kitose vietose.
„Ši vieta niekuo neišsiskiria – tik tuo, jog „Mars Express“ zonto radaras MARSIS yra jautriausias būtent šioje srityje. Tai reiškia, kad panašių požeminių vandens telkinių veikiausiai esama visame Marse“, – sakė A. Duffy.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...