- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai mėgina išplėsti natūralų gyvybės genetinį kodą ir naudoja dirbtinai sukonstruotą DNR pusiau sintetinėms bakterijų linijoms kurti, o nauji tyrimai rodo, kad šie modifikuoti mikroorganizmai iš tikrųjų gamina baltymus, nepanašius į paplitusius gamtoje.
Šie tyrimai laikomi svarbiu žingsniu kuriant itin specializuotus vaistus.
Iš vidutinės mokyklos biologijos kurso daugeliui žinoma, kad visų gyvų organizmų genetinis kodas sudarytas iš keturių rūšių DNR sudėtinių dalių – nukleotidų. Jie yra žymimi skirtingomis raidėmis: A (adeninas), T (timinas), C (citozinas) ir G (guaninas). Jungdamiesi poromis, nukleotidai sudaro į spirale susisukusias kopėtėles panašią struktūrą. Dabar šios „kopėčios“ turi naujos rūšies „skersinį“.
Kalifornijoje įsikūrusio Scrippso (Skripso) tyrimų instituto mokslininkų grupė genetinio kodo raidyną papildė dviem dirbtinėmis DNR raidėmis – X ir Y.
Prieš kelerius metus į tyrėjai bakterijų Escherichia coli, dažnai naudojamų laboratoriniuose tyrimuose, genomą papildė dirbtinėmis DNR sekomis su naujosiomis nukleotidų sekomis.
Įprastoje DNR nukleotidų deriniai koduoja informaciją, ląstelėje naudojamą gaminti baltymams, dalyvaujantiems įvairiuose gyvybiniuose procesuose. Ar ląstelės su nauju hibridiniu genomu irgi gali veikti tokiu pat būdu?
Atsakymas buvo teigiamas: pakeistos ląstelės švytėjo žaliai, nes jose gaminosi fluorescuojantys baltymai, turintys natūraliai nepasitaikančių aminorūgščių, sakoma trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.
„Galime kurti baltymus, sudarytus iš daugiau sudėtinių dalių negu įprasta“, – aiškino šio projekto vadovas, Scrippso instituto chemikas Floydas Romesbergas (Floidas Roumsbergas).
Sėkmingai besidauginančios „perprogamuotos“ žalios bakterijos įrodė, kad šis principas veikia, bet F. Romesbergas sakė, kad tyrėjai siekia „gauti baltymų, atliekančių naujų dalykų“.
Tai yra pagrindinis sintetinės biologijos tikslas: kurti organizmus, veikiančius kitaip negu paplitę gamtoje ir suteikiančius mokslininkams galimybių juos panaudoti kuriant specializuotus vaistus, biodegalus bei įvairius kitus produktus.
Scrippso instituto sukurta technologija pagal licenciją naudojama F. Romesbergo kartu su kitais įkurtos biotechnologijų įmonės „Synthorx Inc.“, tiriančios galimybes gaminti naujus baltyminius medicinos preparatus.
Naująją studiją paskelbę tyrėjai atsekė, kaip modifikuotose E. coli ląstelėse nuskaitomas dirbtinis genetinis kodas ir gaminamos neįprastos struktūros baltymų sekos. Šis procesas pasirodė esąs lygiai toks pats veiksmingas, kaip ir nuskaitant įprastą DNR.
Šio tyrimo rezultatai gali tapti pagrindu tolesnėms pastangoms didinti gyvose ląstelėse gaminamų baltymų įvairovę, sakė Niujorko universiteto sintetinės biologijos tyrėjas Jefas Boeke (Džefas Bukė), nedalyvavęs Scrippso instituto projekte.
Naujosios bakterijos „genomo sritys buvo modifikuotos išties dramatiškai ir neįprastai“, pripažino J. Boeke.
„Ir tuo jos skiriasi nuo bet kurio kito organizmo, šiuo metu paplitusio mūsų planetoje“, – pridūrė mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...