- Lina Smolskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Populiarų sovietmečio gandą, kad į pieniškas dešreles dedamas tualetinis popierius, o kava plikoma daug kartų ir įberiama kalio permanganato, keičia dabar aktualūs gandai, kuriuos galima vadinti interneto folkloru. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Radvilė Racėnaitė.
Jos žodžiais, ir Lietuvoje vis pasklindančios kalbos, kad narkomanai švirkštus dezinfekuoja badydami citrinas, tėra išgalvoti visame pasaulyje žinomi gandai.
– Ką jūs laikote interneto folkloru? Kokie yra senojo folkloro ir interneto folkloro skirtumai?
– Kalbant apie tradicinį senąjį folklorą, iškeliama jo, kaip meninės, kaip poetinės sistemos, vertingumas ir svarba. O internetinis folkloras labai įvairus, kartais netgi sunku suprasti, kad tam tikri dalykai internete ar žiniasklaidos priemonėse turi būti laikomi folkloru. Netgi kaip mokslininkui kartais reikia vos ne valios pastangų, kad galėtum reflektuoti tą medžiagą, tuos sklindančius kūrinėlius kaip vertingus.
Interneto folkloras sklinda labai įvairiais pavidalais. Tai gali būti elektroniniais laiškais siuntinėjami dalykai, dažnai net vadinami interneto šiukšlėmis. Tai gali būti ir paveiksliukai su tekstu, ir filmukai su šmaikščiais papildomais teksteliais. Dar viena svarbi skirtis ta, kad tradiciniame kiekvienos tautos folklore (nors kai kurie motyvai ir yra tarptautiniai) per ilgą laiką išsiskiria aiškūs lokaliniai vietiniai požymiai, kurie leidžia atskirti, kad tai yra lietuviška sakmė ar pasaka, tai – latviška, rusiška ar vokiška.
O šiuolaikinis folkloras savo prigimtimi ir esme yra globalus, tad labai dažnai, kai pasiieškai konteksto, lyginamosios medžiagos, pamatai, kad lietuviški pavyzdžiai yra tiesiog vertimas.
– Kokios interneto folkloro funkcijos?
– Folkloras ir senaisiais laikais, ir dabar visų pirma tenkino smalsumą. Iš principo ir šiuolaikinis folkloras atlieka senosios mitologijos funkciją – kažką aiškina, dėl kažko įspėja, kažką draudžia. Taigi dažnai atlieka tas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo tradiciniai tikėjimai, prietarai ar mitologinės sakmės, kurios aiškindavo, ko nereikia daryti, o jeigu vis dėlto darysi, ko gali sulaukti. Man atrodo, kad ir įvairūs gandai, tikėjimai apie visokias sąmokslo teorijas, visokie persergėjimai (ko negalima valgyti, kokių laiškų reikia neatplėšti) irgi perspėja. Ko gero, plačiąja prasme tai yra vis tas pats antgamtės, mitikos, mistikos, kažkokios metafizikos ilgesys.
– Interneto folkloras gali turėti įvairių formų. Kokios jos?
– Gali būti ir elektroniniais laiškais sklindanti informacija, rašytiniai tekstai, vadinamieji interneto memai arba demotyvacijos. Yra išskirta daugybė porūšių kad ir pagal tai, kokia nuotrauka pasirenkama: pavyzdžiui, „lol Jesus“ (besijuokiantis Jėzus) vaizduojamas Jėzus su mokiniais, o į jo lūpas įdedamas jam nebūdingas, nesakytas šmaikštus tekstas. Arba suaktualinami bibliniai siužetai: tolumoje plaukia Nojaus laivas, menkoje salelėje sėdi du dinozaurai ir parašyta „Jie nespėjo į Nojaus laivą“.
– Ar galima interneto folklorą pavadinti gandais?
– Tiksliau būtų sakyti, kad gandai yra vienas interneto folkloro porūšių, o šis terminas įvestas bandant atskirti tradicinius mitologinius tikėjimus nuo šiuolaikinių tikėjimų, kurių turinys gali būti be galo įvairus ir susijęs ne tik su šiuolaikine mitologija ar paramitologija, bet ir su visokiais socialiniais, visuomeniniais reiškiniais.
Artumas tikėjimams yra toks, kad tai plačiai, kaip ir senieji tikėjimai, pasklidusi žinia, bet skiriamasis dalykas tas, kad daug labiau abejojama to gando patikimumu. Šiuolaikinis gandas iš principo nuo senųjų tikėjimų skiriasi tuo, kad jo turinys yra netradicinis – tiesiog taip perteikiama tam tikra tuo momentu aktuali informacija. Pavyzdžiui, populiarus sovietmečio gandas – kad į pieniškas dešreles dėdavo tualetinį popierių, o kavą plikydavo daug kartų, tik, kad vanduo vis dar būtų rudas, berdavo kalio permanganato.
– Straipsnyje „Citrinos su ŽIV įdaru, arba Ko bijo šiuolaikinis žmogus“ kalbate apie atvejį su įtartinomis citrinomis. Koks tai atvejis ir kaip reaguota į tą pranešimą internete?
– Tai gana ilgą tradiciją pasaulyje turintis gandas, ne vienoje šalyje paskui išplėtotas net į pasakojimus apie tai, kad esą narkomanai prekybos centruose savo švirkštus dezinfekuoja įsmeigdami juos į citriną. Tų gandų vis atsiranda ir Lietuvoje, o keisčiausia, kad juos pasigauna netgi, atrodytų, rimtos žiniasklaidos priemonės, be to, pateikiami „komentarai“ valstybinėms institucijoms atstovaujančių asmenų, sakoma, kad ir policijos komisariatas patvirtino, jog jiems tokie dalykai žinomi, kažkokie anoniminiai pirkėjai tikino matę citrinų su keistomis skylutėmis. Taip pat kreipiamasi į AIDS centrą, kuris pasako, kad tai visiška nesąmonė. Vis dėlto abejonė jau pasėjama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas1
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...