- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA mokslininkai prisipažino nebeužmiegantys naktį, jaučiantys skrandžio skausmus ir siaubo akimirkas, jų 993 mln. dolerių (874,7 mln. eurų) vertės zondui „Insight“ pirmadienį artėjant prie įspūdingo finalo: nusileidimo Marse.
Zondas stebės Raudonosios planetos seisminį aktyvumą. Gauti duomenys turi padėti išsiaiškinti, kaip Marsas – ir, tuo pačiu, kitos į Žemę panašios planetos – prieš milijardus metų susiformavo.
„InSight“ buvo paleistas prieš beveik septynis mėnesius. Nuo 2012 metų, kai į Marsą buvo nuskraidintas marsaeigis „Curiosity“, tai yra pirmas NASA bandymas nutupdyti zondą ant kaimyninės planetos.
Daugiau kaip pusė iš 43 viso pasaulio bandymų nusiųsti į Marsą marsaeigių, palydovų ir zondų buvo nesėkmingi.
NASA yra vienintelė kosmoso agentūra, kuriai yra pavykę. Į šias misijas ji investuoja rengdamasi pirmajam, šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje planuojamam žmonių skrydžiui į Marsą.
„Niekada nevertiname (sėkmės dėl) Marso kaip savaime suprantamos. Marsas kelia sunkumų“, – sekmadienį sakė NASA mokslinių misijų pareigūnas Thomas Zurbuchenas (Tomas Zarbačenas).
„Siaubo minutės“
Zondo patekimo į atmosferą ir nusileidimo fazė prasidės 11 val. 47 min. (21 val. 47 min. Lietuvos laiku). Misija yra valdoma iš NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos (JPL) Pasadinoje Kalifornijoje.
Rūpestingai surežisuota ir zonde užprogramuota fazė buvo praminta „šešiomis su puse siaubo minutės“.
Zondas į Marso atmosferą įlėks greičiau už kulką, 19,8 tūkst. km per val. greičiu, ir patirs didžiulę trintį. Nuo karščio saugantis išorinis juo sluoksnis įkais iki maždaug 1,5 tūkst. Celsijaus laipsnių, o radijo ryšys gali trumpam nutrūkti.
Kai atsiskirs apsauginis sluoksnis, išsiskleis trys nusileidimui skirtos kojos ir parašiutas.
„Bus truputį laisvojo kritimo, ir man tai absoliučiai bauginanti mintis“, – sakė „InSight“ projekto vadybininkas Tomas Hoffmanas (Tomas Hofmanas).
Bet tada įsijungs zondo varikliai, kurie dar labiau sulėtins 365 kg sveriantį zondą, ir šis planetos paviršių pasieks judėdamas maždaug 8 km per val. greičiu.
Iš Žemės nieko nebus galima valdyti ir niekaip nebus galima įsikišti, jei kas nors pasisuktų ne ta linkme, tad emocijos, pasak T. Hoffmano, yra prieštaringos.
„Tuo pačiu metu esu ir visiškai ramus, ir labai susijaudinęs, – sakė jis. – Padarėme viską, ... bet niekada nežinai, kas bus.“
Dvejų ir ketverių metų vaikus turintis T. Hoffmanas sakė, kad „miegojo nelabai jau gerai“, bet pridūrė, kad taip galėjo būti ir dėl jo padūkusių atžalų.
Tačiau kuomet 22 val. 1 min. Lietuvos laiku ateis pirmasis signalas, turintis parodyti, kad zondas sėkmingai nusileido, T. Hoffmanas žada „duoti visišką valią keturmečiui savo viduje“.
Marso vidaus 3D žemėlapis
Th. Zurbuchenas zondą „InSight“ pavadino unikaliu, nes jis yra aprūpintas kelių Europos kosmoso agentūrų parūpintais instrumentais.
Prancūzijos „Centre National d'Etudes Spatiales“ (CNES) sukūrė Vidinės struktūros seisminio eksperimento (SEIS) instrumentą, kuris registruos drebėjimus.
Vokietijos aerokosminių tyrimų centras DLR parūpino „kurmį“, kuris gali įsirausti į 5 m gylį – giliau nei bet koks kitas ankstesnis instrumentas – ir matuoti šilumos srautus.
Ispanijos Astrobiologijos centras pagamino zondui vėjo jutiklius.
Prie projekto taip pat reikšmingai prisidėjo Lenkijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų centras ir lenkų kompanija „Astronika“, Šveicarijos technikos institutas, britų Imperijos koledžas ir Oksfordo universitetas.
Visais šiais instrumentais bus studijuojami geologiniai procesai, sakė NASA JPL dirbantis „InSight“ vyriausiasis tyrėjas Bruce'as Banerdtas (Briusas Banertas).
Registruodami virpesius Marse – drebėjimus, meteoritų smūgių bangas ar net vulkaninę veiklą – mokslininkai gali daugiau sužinoti apie planetos vidų ir jos susiformavimą.
Tikslas yra sudaryti Marso vidaus 3D žemėlapį, „kad suprastume Marso vidų“, žurnalistams sakė B. Banerdtas.
Žinios apie Marso susiformavimą galėtų suteikti daugiau žinių apie procesus, kurių metu susiformavo ir Žemė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...