Nauja genetikos studija keičia požiūrį į neandertaliečių istoriją

  • Teksto dydis:

Naujas būdas tirti DNR leidžia pažvelgti į žmonijos evoliucijos istoriją ir keičia ekspertų įsivaizdavimą apie mūsų seniai išnykusius giminaičius neandertaliečius, pirmadienį pranešė JAV mokslininkai.

Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje maždaug prieš 40 tūkst. metų pasaulyje buvo belikę tik apie tūkstantis neandertaliečių.

Tačiau naujausia studija atskleidžia, kad jų populiacija veikiausiai buvo daug didesnė, galbūt sudaryta iš dešimčių tūkstančių individų, nors jų izoliuotos grupės buvo išsisklaidžiusios po visą Europą, sakom žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.

Tarp genetinių užuominų – neandertaliečių genomo dalis, kurioje aptikta mutacijų, paprastai pasireiškiančių tik mažose populiacijose, pasižyminčiose maža genų įvairove.

Be to, įvairiose vietose rastų neandertaliečių genetinėje medžiagoje esama reikšmingų skirtumų, pažymėjo mokslininkai.

Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.

„Laikomasi minties, kad šios mažos, geografiškai izoliuotos populiacijos, panašios į salas, retkarčiais sąveikauja, bet labai sunku persikelti iš vienos salos į kitą“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Ryanas Bohlenderis (Rajenas Bolenderis), Teksaso universiteto M.D.Andersono vėžio centro podaktarinių studijų narys.

„Taigi, jie linkę likti savose populiacijose“, – pridūrė jis.

Tyrėjai panaudojo naują metodą analizuoti DNR sekų duomenims ir nustatė, kad neandertaliečiai nuo kitos mįslingos šakos, vadinamos Denisovos žmonėmis, atsiskyrė maždaug prieš 74 tūkst. metų – daug anksčiau negu rodė ankstesni vertinimai.

Vėliau neandertaliečių pasaulinė populiacija išaugo iki dešimčių tūkstančių individų.

„Ši hipotezė prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei, bet ji labiau tinka negu įprastas požiūris“, – sakė pagrindinis studijos autorius Alanas Rogersas (Alanas Rodžersas), Jutos universiteto antropologijos profesorius.

„Rasta daug neandertaliečių fosilijų. Yra daug neandertaliečių radimviečių, – aiškino jis. – Sunku įsivaizduoti, kaip jų galėtų būti tiek daug, jeigu visame pasaulyje tebuvo apie tūkstantis individų.“

Tuo tarpu apie Denisovos žmones, laikomus neandertaliečių rytiniais giminaičiais, žinoma labai mažai.

Iki šiol rasta nedaug jų fosilijų – keli dantys ir pirštikaulis.

Tiek Denisovos žmonės, tiek neandertaliečiai maišėsi su šiuolaikiniais žmonėmis, išėjusiais iš Afrikos maždaug prieš 60 tūkst. metų.

Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl Denisovos žmonės ir neandertaliečiai išnyko, bet tai galėjo nutikti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.

Naujasis tyrimas pagrįstas lyginimais tarp keturių žmonių populiacijų: šiuolaikinių Eurazijos gyventojų, šiuolaikinių afrikiečių, neandertaliečių ir Denisovos žmonių.

Tyrėjai panaudojo pagerintą statistinį metodą „Legofit“ ir įvertino, kiek neandertaliečių genų pateko į šiuolaikinių Eurazijos gyventojų populiacija. Mokslininkai nustatė, kad ši dalis yra apie 2 procentai.

Be to, šiuo metodu buvo nustatyta apytikrė data, kada atsiskyrė protėvių populiacijos, ir koks buvo jų dydis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių