- Goda Raibytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labiausiai pastebima Lietuvos mokslo spraga – ta, kad valstybėje vis dar nėra vieno prioriteto, o dauguma mokslininkų nesugeba savo darbų populiariai pristatyti visuomenei. Taip paklaustas apie Lietuvos mokslo raidą per nepriklausomybės metus portalui LRT.lt sako mokslo populiarintojas, LRT Televizijos laidos „Mokslo ekspresas“ kūrėjas Rolandas Maskoliūnas.
„Matyt, dėl tam tikrų sumetimų norima, kad visiems būtų gerai. Gal dabar situacija keisis, mat Lietuvai reikėjo įvardinti sumaniosios specializacijos kryptis, prasidedant naujajai ES finansavimo programai „Horizontas 2020“, – tvirtina jis.
– Netrukus minėsime nepriklausomybės atgavimo 25-metį. Kaip per šiuos metus pasikeitė Lietuvos mokslo raida?
– Tos mokslo kryptys, kurios turėjo gerą įdirbį, kuriose mokslininkai aktyviai darbavosi ne vieną dešimtmetį, toliau sėkmingai vystėsi. Vienas iš pavyzdžių – amerikiečių kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ įsigyta biomedicininių ir genų inžinerijos instrumentų gamybos kompanija „Fermentas“. Dabar amerikiečiai toliau investuoja ir plečia gamybinę ir mokslinę, tiriamąją bazes.
Arba „Teva“/„SicorBiotech“ – kompanija, kurianti ir gaminanti biofarmacinius preparatus. Jie ne tik toliau plėtoja mokslinę veiklą Lietuvoje, bet ir sugebėjo užpatentuoti kai kuriuos savo gaminamus vaistinius preparatus Amerikos ir Europos rinkose.
Per tuos 25 metus natūraliai susiformavo biofarmacijos ir biotechnologijų klasteris, gimsta naujos kompanijos, tokios kaip „Biotechpharma“. Todėl šiose mokslo ir technologijų srityse daugėja studentų, auga gamyba.
Reikėtų paminėti ir kitas, tradicines Lietuvai aukštųjų technologijų sritis. Tokias, kaip lazerių mokslas ir gamyba. Visai neseniai sužinojome, kad kelios Lietuvos lazerių gamybos kompanijos kartu su užsienio partneriais kurs galingiausią pasaulyje lazerį, taip pat trumpiausių impulsų lazerinę sistemą. Tai – didžiulis tarptautinis projektas Europoje, vadinamas ELI („Extreme Light Infrastructure“). Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Be abejo, prie sėkmės nemažai prisidėjo ir Europos Sąjungos fondų parama. Daug lėšų pastaraisiais metais buvo skiriama mokslui ir technologijoms. Kaip jau pastebėjote, statomi technologijų parkai, slėniai, nauji mokslų centrai. Manau, kai kurie jų tikrai taps reikšmingų inovacijų gimimo vieta.
Svarbu ir tai, kad atkurtas valstybės suverenumas ir demokratija leido deideologizuoti socialinius ir humanitarinius mokslus ir integruoti juos su moderniomis idėjomis.
Informacinių technologijų sparti plėtra Lietuvoje pasitarnauja ir socialinių bei humanitarinių mokslų sektoriui. Atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, besivadovaujantis artes liberales (laisvųjų menų) tradicija – formuojantis laisvą požiūrį, ugdantis kritinį mąstymą. Dėl šių ir kitų priežasčių plėtėsi taikomieji socialiniai tyrimai.
– Kokias spragas pastebite?
– Galbūt labiausiai pastebima tai, kad valstybėje nėra pasirinkta vieno mokslo prioriteto. O tai padėtų sukoncentruoti pastangas ir lėšas svarbiausiam tikslui pasiekti.
Matyt, dėl tam tikrų sumetimų norima, kad visiems būtų gerai. Gal dabar situacija keisis, mat Lietuvai reikėjo įvardinti sumaniosios specializacijos kryptis, prasidedant naujajai ES finansavimo programai „Horizontas 2020“.
– Kaip kito Lietuvos įvaizdis tarptautinėje mokslo rinkoje?
Manau, kad tas įvaizdis niekada nebuvo blogas. Mes turime nemažai mokslo autoritetų, kurie dešimtmečius vertinami ir gausiai cituojami užsienio mokslinėje spaudoje. Tai – ir fizikai, ir ultragarso specialistai, ir medikai bei biochemikai.
Tie Lietuvos mokslininkai, kurie dirbo tarptautinėje mokslo rinkoje, ir toliau tą sėkmingai daro. Dabar, žinoma, gyvenimas ir darbas užsienyje yra lengvesnis, nes atsiveria dar daugiau galimybių stažuotis ar dirbti geriausiose pasaulio laboratorijose.
[Lietuvoje irgi] esama daug puikiai įrengtų laboratorijų. Yra nemažai projektų, kuriuose mūsų mokslininkai labai sėkmingai darbuojasi kartu su geriausiais užsienio mokslininkais.
Dėl aukštos mūsų mokslininkų kvalifikacijos esame priimami į tokius didžiuosius tarptautinius projektus, kaip GAIA, CERN, ELI ir t.t. Pasaulyje vis labiau visiems reikia gerų specialistų, gerų idėjų, o Lietuva tai gali pasiūlyti. Pagal tai, kiek mūsų yra, manau, kad visai neblogai.
– Kalbant apie mokslo populiarinimą. Kaip jis ir požiūris į jį kito? Ar situacija gerėja?
– Manau, situacija tikrai gerėja. Antai įvairios leidyklos leidžia vis daugiau mokslo populiarinimo knygų. Be to, Lietuvos mokslo akademijos iniciatyva pasirodė net dvylika knygų apie naujausias įvairių mokslo sričių tendencijas. Pradedant fizika, evoliucija, molekuline biologija ir baigiant klimatologija bei smegenų tyrimais.
Taip pat sėkmingai leidžiami net keli mokslo populiarinimo žurnalai: „Iliustruotasis mokslas“, „Ar žinai, kad?“, „National Geographic“ lietuviška versija, „Iliustruotoji istorija“. Deja, nustota leisti legendinį žurnalą „Mokslas ir gyvenimas“.
Problema, kuri vis dar išlieka, – Lietuvos mokslininkų nesugebėjimas populiariai pateikti savo darbų esmę visuomenei. Bet ir čia situacija gerėja, nes mūsų mokslininkų įgūdžiai gerėja, jie vis dažniau rašo ir leidžia mokslo populiarinimo knygas. Pavyzdžiui, visai neseniai pasirodė prof. Arūno Bukančio knyga apie klimatą ir orus – „Kas užlopys dangų?“
Labai svarbu, kad mokslo populiarinimo veiklas palaiko Švietimo ir mokslo ministerija, todėl organizuojami mokslo populiarinimo konkursai, pavyksta išlaikyti mokslo populiarinimo laidas televizijoje, interneto portaluose, toliau auga Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“.
– Kokiu pasiekimu labiausiai džiaugiatės?
– Lietuvos fizikais, biochemikais, kurie dirba didžiausiuose pasaulio mokslo projektuose. Mano manymu, tai parodo, kad esame pajėgūs daug ką padaryti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...