- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klimato kaita jau keičia lėktuvų skrydžių tvarkaraščius. Kas bus toliau?
Globalinio atšilimo keliama grėsmė – ne tik dažnesni ir stipresni gamtos kataklizmai. Galimų pasekmių sąraše – ekonomikos žlugimas, epidemijos ir karai. Kai kurie tyrėjai tvirtina, kad egzistuoja tiesi priklausomybė: atšilimas puse laipsnio karinių konfliktų kilimo grėsmę padidina 10–20 proc. Tarp tai lemiančių priežasčių – priverstinė migracija ir maisto produktų krizė.
Dar viena potenciali klimato auka – lėktuvų skrydžiai. Karštis apriboja svorį, kurį lėktuvas gali pakelti. Tai reiškia, kad skrydžius teks atidėti arba atsikratyti dalies svorio, pavyzdžiui, keleivių ir bagažo.
Nesenas pavyzdys – kelioms dienoms atšaukti 50 reisų iš Arizonos valstijos sostinės Phoenixo, kur įsivyravo kone rekordiniai karščiai. Kolumbijos universiteto tyrėjų stebėjimai parodė, kad stambiuose oro uostuose tai vyksta vis dažniau. Ir, remiantis jų prognozėmis, tokių atvejų vis daugės.
Žurnale „ClimateChange“ publikuotame tyrime parodyta, kaip daugės anomaliai karštų dienų skaičius. O tokiomis dienomis nuo 10 iki 30 proc. reisų bus apriboti – nukelti arba išlaipinta dalis keleivių.
Kaip trukdo karštis?
Karštis apriboja svorį, kurį lėktuvas gali pakelti. Tai reiškia, kad skrydžius teks atidėti arba atsikratyti dalies svorio, pavyzdžiui, keleivių ir bagažo.
Temperatūrai kylant, dujos (taip pat ir sudarančios orą) plečiasi. Mažėja dujų tankis, oras retėja. Dėl to mažėja lėktuvo sparnų keliamoji jėga – jie silpniau „remiasi“ į žemyn nukreipiamą oro srautą. Tai galima kompensuoti padidinus pakilimo greitį. Tačiau tam gali prisireikti ilgesnio pakilimo tako. O dėl reljefo ypatybių modernizaciją įmanoma atlikti ne visuose oro uostuose.
Kitas sprendimas – svorio mažinimas. Tai galima padaryti pilantis mažiau kuro arba mažinant krovinio svorį (kalbant apie keleiviniu lėktuvus, tai keleiviai ir bagažas). Santykinai netolimiems skrydžiams pakaktų pakoreguoti kuro lygį, tačiau ilgiems skrydžiams toks sprendimas netinka. Kaip pažymi tyrimo autoriai, skrydžiui per visą JAV teritoriją, Boeing 737–800 turi kilti su pilnais bakais. Ypač karštomis dienomis tai reiškia, kad teks mažinti naudingą krovinį.
Lėktuvai turi ir eksploatacinius apribojimus. Tarkime, 50–70 vietų pritaikyti „Bombardier“ modeliai, gali skraidyti, oro temperatūrai esant iki 47 laipsnių. „Airbus“ ir „Boeing“ modeliai – šiek tiek aukštesnėje.
Kaip tai veikia skrydžius?
Prieš keletą metų analogišką tyrimą atliko Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jie suskaičiavo dienas, kai stambūs JAV oro uostai apribodavo skrydžius dėl karščio. Per pastaruosius dešimtmečius, pavyzdžiui, Niujorko „LaGuardia“ oro uoste jų padaugėjo beveik dvigubai, maždaug iki 40 dienų per metus.
Naujame darbe mokslininkai atliko platesnę analizę, įvertindami duomenis iš dviejų dešimčių oro uostų visame pasaulyje: JAV, D. Britanijoje, Izraelyje ir dar keliose šalyse. Prognozuodami jie pasinaudojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos pokyčiu iš JTO ataskaitos – vidutinį RCP4.5 (pagal kurį iki XXI amžiaus pabaigos numatomas temperatūros pakilimas 2–3 laipsniais) ir radikalusis RCP8.5 (3–4 laipsniais).
Gauti duomenys rodo, kad labai karštų dienų skaičius iki 2080 metų išaugs vidutiniškai keliomis dešimtimis. „LaGuardia“ oro uoste jų gali pasidaryti >50 per metus. Tarptautiniame Dubajaus oro uoste – beveik 100.
Pasekmės priklauso nuo konkrečios oro uosto vietos ir lėktuvo tipo. Tad, apribojimai tokiomis dienomis gali būti aktualūs beveik visiems Boeing-787 skrydžiams Phoenixo oro uoste, apie 10 proc. skrydžių Niujorko J.F. Kennedy oro uoste, daugiau nei 50 proc. – tarptautiniame Bankoko oro uoste.
Ką tai reiškia keleiviams? Pavyzdžiui, Boeing 777–300, parengtam skrydžiui beveik maksimaliu kilimo svoriu, per karščius reiktų naudingojo krovinio ir degalų svorį sumažinti keliomis tonomis. Šiam reisų atidėjimo ar keleivių skaičiaus sumažinimo scenarijui yra ir alternatyva – lėktuvų modernizavimas ir pakilimo takų ilginimas. Tiesa, visa tai netgi labai nepigu. Tačiau, kaip pažymi tyrimo autoriai, už klimato kaitą mokėti reikės bet kokiu atveju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“5
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...