- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seniausi žinomi urvų piešiniai buvo sukurti neandertaliečių, daugiau kaip 20 tūkst. metų prieš atkeliaujant į Europą pirmiesiems šiuolaikiniams žmonėms, ketvirtadienį pranešė tarptautinė tyrėjų grupė.
Ši išvada rodo, kad mūsų išnykusiems giminaičiams simbolių koncepcija buvo lygiai tokia pati suvokiama, kaip ir šiuolaikiniams žmonėms.
Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale „Science“, yra pagrįstas nauja technologija, padėjusia iki šiol tiksliausiai nustatyti, kada buvo sukurti senoviniai urvų piešiniai, sukurti trijose Ispanijos archeologinėse vietovėse.
„Tai neįtikėtinai jaudinantis atradimas, rodantis, kad neandertaliečiai buvo daug išmoningesni negu daugelis buvo įsitikinę“, – sakė vienas iš pagrindinių šios studijos autorių Chrisas Standishas, Sautamptono universiteto archeologas.
„Mūsų rezultatai rodo, kad mūsų datuoti piešiniai yra aiškiai seniausi žinomi urvų piešiniai pasaulyje“, – pridūrė jis.
Kadangi šie piešiniai buvo sukurti maždaug prieš 64 tūkst. metų, likus mažiausiai 20 tūkst. metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių atėjimo į Europą iš Afrikos, „jie turėjo būti nutapyti neandertaliečių“, pažymėjo Ch. Standishas.
La Pasjegos urve Ispanijos šiaurės rytuose, Maltravjeso oloje šalies vakaruose ir pietiniame Ardaleso urve rasti piešiniai buvo sukurti naudojant daugiausiai raudonus, kai kada – juodus pigmentus. Ten esama nupieštų gyvūnų grupių, delnų piešinių, atspaudų ir kontūrų, taškų, diskų ir geometrinių pavidalų.
Šie simboliniai atvaizdai byloja, kad jų kūrėjai pasižymėjo intelektu, kaip manyta anksčiau, būdingu vien šiuolaikiniams žmonėms.
„Simbolių materialinės kultūros atsiradimas yra fundamentalus žmonijos evoliucijos slenkstis“, – sakė studijos bendraautorius Dirkas Hoffmannas, dirbantis Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institute.
„Tai vienas pagrindinių kriterijų, kas mus daro žmonėmis“, – pridūrė jis.
Naujas metodas
Jau anksčiau turėta apsčiai įrodymų, išsklaidančių mitą, jog neandertaliečiai buvo buki ir žiaurūs padarai. Nustatyta, kad jiems buvo nesvetima puoštis ir kad jie turėjo ritualų, pavyzdžiui, laidodavo mirusiuosius.
Vis dėlto urvų piešiniai iki pastarojo meto laikyti vienu iš pagrindinių skirtumų tarp žmonių, anatomiškai nesiskiriančių nuo šiuolaikinių, ir neandertaliečių, išmirusių maždaug prieš 35 tūkst. metų.
„Pastaraisiais metais buvo paskelbta studijų, rodančių, kad neandertaliečiai plačiai naudojo objektus kaip puošmenas, potencialiai statydavo statinius ir apskritai atrodo daug gabesni simbolinio mąstymo procesams nei buvo istoriškai vertinta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Velslio koledžo antropologijos profesorius adjunktas Adamas Van Arsdale`as.
„Šie rezultatai leidžia manyti, kad urvų tapyba taip pat nėra neandertaliečius ir šiuolaikinius žmones skiriantis požymis“, – pridūrė A. Van Arsdale`as, nedalyvavęs šiame tyrime.
Pasak mokslininko, naujosios studijos išvados atspindi „datavimo metodų urvų kontekste įspūdingą pažangą; ši sritis visuomet keldavo iššūkį mūsų supratimui apie žmonių evoliucijos svarbiausių įvykių laiką“.
„Šis metodas naujas ir techniškai sudėtingas, tad būtų gerai įsitikinti, ar šiuos rezultatus atkartos kiti“ tyrimai, pažymėjo A. Van Arsdale`as.
Datuoti, bet nesunaikinti
Iki šiol nustatyti urvų piešinių amžių ir jų nesunaikinti buvo itin sunku.
Naujasis metodas leidžia nustatyti urvų piešinių minimalų amžių „naudojant urano-torio (U-Th) ant pigmentų susikaupusių karbonatų apnašų datavimą“, aiškino D. Hoffmanas.
U-Th datavimo metodas pagrįstas urano izotopų radioaktyviuoju skilimu, kurio vienas iš produktų yra toris.
Šiuo metodu galima nustatyti kalcio karbonato nuogulų amžių. Jis yra tinkamas tirti kalcito dariniams, kurių amžius – iki 500 tūkst. metų. Tai reiškia, kad jį galima taikyti daug plačiau negu iki šiol buvusį daug įprastesnį radioaktyviosios anglies metodą.
Mokslininkai minėtuose urvuose paėmė daugiau kaip 60 mažyčių mėginių; kiekvieno iš jų masė nesiekė 10 miligramų.
Kitoje studijoje, šią savaitę paskelbtoje D. Hoffmanno ir jo bendradarbių, buvo įvertintas pietryčių Ispanijos pajūryje esančiame Paukščių urve (Cueva de los Aviones) esančių archeologinių nuogulų amžius.
„Šiame urve buvo pragręžiotų jūrinių kriauklių, raudonų ir geltonų pigmentų, taip pat iš kriauklių pagamintų indelių, kuriuose buvo sudėtingų pigmentų mišinių“, – sakoma tame straipsnyje.
U-Th datavimas parodė, kad tuos radinius dengiančios kalcito apnašos susidarė maždaug prieš 115 tūkst. metų. Taigi, jie yra senesni negu Pietų ir Šiaurės Afrikoje aptikti panašūs radiniai, siejami su Homo sapiens.
Datavimo rezultatai rodo, kad tie dirbiniai yra kilę iš laikų, kai Vakarų Europoje gyveno neandertaliečiai.
„Kaip rodo mūsų nauji duomenys, tiek neandertaliečiai, tiek šiuolaikiniai žmonės pasižymėjo simboliniu mąstymu ir pagal protinius gebėjimus buvo neatskiriami“, – sakė prie abiejų tyrimų prisidėjęs Joao Zilhao, dirbantis Barselonoje įsikūrusiame Katalonijos tyrimų ir pažangiųjų studijų institute.
Tolesni tyrimai gali atskleisti, kad neandertaliečiai yra sukūrę daug daugiau urvų piešinių, sakė Daramo universiteto mokslininkas Paulas Pettittas, studijos bendraautorius.
„Radome pavyzdžių trijuose urvuose, esančiuose už 700 km vienas nuo kito, ir įrodymų, kad ši tradicija gyvavo ilgai. Labai tikėtina, kad panašus urvų menas kituose Vakarų Europos urvuose taip pat pat yra neandertalietiškos kilmės, – pridūrė jis. – Neandertaliečiai kūrė reikšmingus simbolius reikšmingose vietose. Šis menas nėra vienkartinis atsitiktinumas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...