- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslinės fantastikos filmuose vaizduojami orlaiviai, skleidžiantys melsvai švytinčius pliūpsnius, trečiadienį vienu žingsniu priartėjo prie tikrovės, kai JAV fizikai pademonstravo pasauliui pirmąjį lėktuvą, neturintį jokių judančių dalių ir varomą įelektrintų oro molekulių srauto.
Praėjus daugiau kaip šimtmečiui po brolių Wrightų (Raitų) pirmojo skrydžio variklį turinčiu sunkesniu už orą aeroplanu, mokslininkai gyrė „istorinį“ naujosios technologijos bandymą, kada nors galbūt galintį sumažinti aviacijos indėlį į atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Nuo pat Orville'o (Orvilio) ir Wilburo (Vilburo) Wrightų įsimintino skrydžio 1903 metų žiemą lėktuvus varo propelerius sukantys motorai arba reaktyviniai varikliai, kuriuose turi būti deginamas kuras, kad būtų sukuriama traukos jėga.
Tuo metu Masačusetso technologijų instituto ekspertai (MIT) sugebėjo pritaikyti vadinamąjį elektroaerodinamikos procesą, nors anksčiau manyta, kad galimybių šią technologiją praktiškai panaudoti orlaiviams varyti nėra.
Pagal naująją technologiją sukonstruoto lėktuvo modelis, kurio sparnų mojis – penki metrai, per bandymą nuskrido 55 metrus 4,8 metro per sekundę (13,7 km per valandą) greičiu.
Toks greitis toli gražu neprilygsta viršgarsiniam, bet naujojo bandymo rezultatai gali būti toli siekiantys.
„Skraidymo ateitis neprivalo būti tokie dalykai kaip propeleriai ir turbinos“, – sakė šį prototipą sukonstravęs Stevenas Barrettas (Stivenas Baretas).
„Ji turėtų būti panašesnė į tai, ką matome (filmuose) „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek) – su savotišku mėlynu švytėjimu, tyliai sklendžiant oru“, – pridūrė jis.
Iš pirmo žvilgsnio naujojo orlaivio modelis atrodo ištisais šviesmečiais aplenkęs kitus atsinaujinančiųjų šaltinių energijos technologijomis pagrįstus lėktuvus, tokius kaip „Solar Impact II“, 2015–2016 metais apskridęs aplink Žemės rutulį, varomas vien saulės energijos.
Tačiau kitaip negu „Solar Impact“, S. Barretto lėktuve nėra jokių propelerių, fotoelementų ar kokių nors judančių dalių.
Jo variklis yra į groteles panaši sistema, sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių.
Priekyje lygiagrečiai išdėstyta keletas elektrodų iš lengvos vielos. Jiems suteikiamas didžiulis, 20 tūkst. voltų teigiamas elektros krūvis, įelektrinantis orą ir paverčiantis azoto molekules teigiamą krūvį turinčiais jonais.
Už šių elektrodų išdėstytiems aerodinaminio profilio elektrodams suteikiamas neigiamas 20 tūkst. voltų krūvis. Dėl to jonai, susidarę prie priekyje esančių elektrodų, yra stumiami prie galinių, pakeliui užgriebdami daugiau oro molekulių ir sukurdami „joninį vėją“, suteikiantį orlaivį stumiančią ir keliančią jėgą.
„Manėme, kad tai neįmanoma“
Joninio vėjo technologija yra žinoma dar nuo praeito amžiaus 7-o dešimtmečio, bet anksčiau manyta, kad ji nepakankamai veiksminga, todėl jos nebus įmanoma sėkmingai pritaikyti aviacijoje.
Vis dėlto MIT komanda ne tik įrodė, kad joninio vėjo varomas aparatas gali skraidyti, bet ir prognozuoja, jog šios technologijos veiksmingumą ir orlaivių greitį galima smarkiai padidinti, nes elektrodų sistemų sukuriama oro trintis gana menka. Taigi, joninio vėjo varikliai ateityje potencialiai gali atverti galimybę statyti didesnius ir greitesnius lėktuvus.
„Aišku, kad tai labai ankstyvos (šios technologijos) dienos, bet MIT komanda atliko kažką, kas, kaip manėme anksčiau, nėra įmanoma: panaudojo pagreitintas jonizuotas dujas orlaiviui varyti“, – sakė prie šios studijos neprisidėjęs aerokosminių technologijų inžinierius Guy Grattonas (Gajus Gratonas), dirbantis vizituojančiu profesoriumi Didžiojoje Britanijoje veikiančiame Kranfildo universitete.
S. Barrettas sakė esąs įsitikinęs, kad dabartinį prototipą būtų galima „reikšmingai“ padidinti, bet perspėjo, kad naujosios technologijos varomosios galios galimybės gali būti ribotos.
„Dar nežinome, ar yra tokia riba, ir tikrai mėginsime tai pritaikyti kiek įmanoma didesniu masteliu, – pabrėžė tyrėjas. – Dar nežinau, ar kada nors greitai pamatysite mūsų aparatą skraidinant žmones, bet, aišku, labai džiaugčiausi, jeigu taip nutiktų.“
Komercinis pritaikymas
S. Barretas sakė naujienų agentūrai AFP, kad ši technologija galėtų būti panaudota sumažinti komercinių lainerių oro pasipriešinimo koeficientui sumažinti, todėl sumažėtų skrydžių energijos sąnaudos.
„Tai būtų daug veiksmingiau negu esant dabartinei padėčiai, kai stumiamoji jėga sukoncentruota varikliuose, turinčiuose kovoti su daugiausiai pasyviomis aerodinaminėmis plokštumomis, kuriančiomis keliamąją jėgą“, – aiškino jis.
Naujosios technologijos tyrimų rezultatus pristatantį straipsnį paskelbusio žurnalo „Nature“ vedamajame sakoma, kad jos sėkmė gali paskatinti kitus sektorius iš naujo įvertinti jonų vėjo technologiją.
Jame minimos galimybės pritaikyti šią technologiją įvairiose karybos srityse, pavyzdžiui, kuriant tylius dronus ir kitokius orlaivius, taip pat infraraudonųjų spindulių pėdsako nepaliekančius, todėl itin sunkiai susekamus variklius.
Prototipo skrydis „paskatins tiek baimingą pagarbą, tiek nerimą“, rašoma „Nature“ vedamajame.
Prieš 115 metų „Nature“ paskelbė trumpą žinutę apie brolių Wrightų pasiekimą, kad buvo „pirmąkart sėkmingai atliktas dirbtinis skrydis“.
S. Barrettas ir jo komanda atkreipė dėmesį į malonų sutapimą tarp jų revoliucingo bandymo ir aviacijos istoriją pradėjusio skrydžio: abu aparatai ore išsilaikė po 12 sekundžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...