Kinų maistas Lietuvoje – tik improvizacija

Jokios restorano aplinkos

Kinų virtuvę iš arčiau studentas pažino ne tik pusę metų gyvendamas ir studijuodamas Hainanio programinės įrangos technologijų kolegijoje, bet ir atlikdamas praktiką restorane. Vaikinas sutiko papasakoti apie savo pažintį su kinų maisto kultūra ir jų mitybos įpročiais.

"Kaip manote, ar jūs iš tiesų valgote kinų maistą?" – retoriškai klausia vaikinas, kalbėdamas apie Lietuvoje esančius kinų restoranus.

Pasak jo, Lietuvoje lankęsi pažįstami kinai teigė, kad lietuviai nevalgo azijietiško maisto. Tai, ką mes valgome lietuviškuose kinų restoranuose, yra tik improvizacija azijietiška tema. "Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvoje esančių kinų maisto restoranų yra siūloma saldžių patiekalų, to kinai išvis nevalgo", – pasakoja Jonas.

Pasak studento, net tokių restoranų kuriamas interjeras neatitinka realios kinų restoranų aplinkos.

"Iš tiesų labai sunku papasakoti, kas būdinga tokių maitinimo įstaigų aplinkai. Tiesiog kiekvienam reikėtų tai pamatyti. Ten net nėra kažkokių visiems restoranams būdingų interjero detalių. Tačiau yra vienas dalykas, kuris būdingas tikriems kinų restoranams, – visi jie turi tradiciją svečiui pasiūlyti nemokamos sriubos, kurios galima valgyti tiek, kiek tik širdis geidžia. Tikriausiai Lietuvoje nelabai su tuo susiduriame?" – klausia restorane virėjo darbą išbandęs kaunietis.

Kodėl jie liekni

Jonas neabejoja, kad kinų maitinimosi įpročiai tikrai sveikesni nei lietuvių. Kinai standartiškai valgo penkis kartus per dieną. Iš ryto jų porcijos būna labai lengvos – jie įsitikinę, kad pirmoje dienos pusėje organizmo apkrauti negalima.

"Pusryčiams jie valgo sausus ryžius. Pats nesuprantu, kaip neužsigeriant juos galima valgyti", – stebisi Jonas. Kinai neretai susigundo valgyti košę arba renkasi tradicines bandeles. Užsieniečiai jų skonį vertina skeptiškai, pasak Jono, tarsi jaučiasi ne iki galo iškepusi tešla.

Kinai vakarienę paprastai valgo apie 18 val. Galima sakyti, kad tai jų pagrindinis dienos patiekalas. Dažniausiai kinai pasirenka ryžių arba miltinius makaronus su vištiena arba jautiena. "Kartais būna, kad jie valgo 21–22 val., bet tada tai būna užkandžiai, tarkime, ant lazdelių užmauti aštrūs kepti kalmarai, kuriuos užsigeria alumi. Tokios vakarienės – išimtys, kai žmonės sau leidžia ilgiau pavakaroti", – pasakoja Jonas.

Pasak studento, kinai įsitikinę, kad pavalgius labai sveika lengvai pajudėti. "Kinijoje matydavau, kad, praėjus maždaug porai valandų po vakarienės, labai daug vietinių eidavo į mūsų aukštosios mokyklose parke esantį stadioną, kuriame lėtai vaikščiodavo."

Kinijoje matydavau, kad, praėjus maždaug porai valandų po vakarienės, labai daug vietinių eidavo į mūsų aukštosios mokyklose parke esantį stadioną, kuriame lėtai vaikščiodavo.

Dar vienas įdomus maitinimosi įprotis, kurį atskleidė Jonas, – kinai beveik niekada nevartoja gaiviųjų gėrimų valgydami. Skysčių poreikiui patenkinti yra sriuba. Studentas pripažįsta – jam buvo gana nelengva priprasti gyventi be skanios kavos. Pasirodo, kinai jos visiškai negeria. Pagrindinis kinų gėrimas – natūrali žalioji arbata, kurią visi mėgsta. Net kinai dėstytojai į paskaitas visada jos atsineša.

Sveika gyvensena ar neturtas?

Jonas įvardijo dar vieną įprotį, kuris buvo naujas į Kiniją atvykusiam studentui. Restoranuose prieš valgant visada atnešama šilto vandens. Pasirodo, valgant gerti šiltą vandenį yra sveika, kadangi virškinant maistą nereikia naudoti papildomos energijos skrandyje. Tai, pasak Jono, tapo nauju jo maitinimosi įpročiu.

Pažvelgus į kinų maitinimosi racioną galima teigti, kad jie maitinasi išties sveikai, tačiau Jonas atkreipia dėmesį, jog tokie maitinimosi įpročiai priklauso nuo socialinės padėties ir būdingi nepasiturintiems žmonėms.

"Gyvendamas Kinijoje spėjau pastebėti: jei matai stambų kiną, vadinasi, jis turtingas, nes gali rinktis iš didesnės įvairovės, gali pasirinkti, ką valgyti. Aišku, tas pasirinkimas priklauso nuo piniginių galimybių. Dar vienas dalykas, iš kurio galima skirti, ar turtingas kinas, ar ne, – įdegis. Pas mus, Europoje, kaip žinome, kuo labiau esi įdegęs – tuo gražiau, o štai Kinijoje, atvirkščiai, įdegis reiškia ne laisvalaikio praleidimo būdą, bet sunkų darbą kepinant  saulei, kai oda įdega purvina oranžine spalva."

Ko nerasite parduotuvėse

Europiečiai, atvykę į kinų maisto parduotuvę, daug ko pasigenda. "Pavyzdžiui, arbatos skyriuje rasite lentyną, nukrautą arbatomis, nors, išskyrus tai, kad skirsis firmų pavadinimai, daugiau jokio skirtumo nebus", – pasakoja Jonas.

Parduotuvėse labai minimaliai parduodama pieno produktų, o tie, kuriais prekiaujama, faktiškai neįperkami, kadangi importuojami.

Vaikinas pamena: "Yra tokia tradicinė ryžių sriuba, kuri ruošiama saldi. O daugiau tradicinių saldumynų kaip ir neteko matyti. Kinijoje nėra net šokolado! Kinai saldumynų paprasčiausiai nevalgo. Esu girdėjęs, kad vienas gerai žinomas prekės ženklas bandė įeiti į Kinijos rinką ir valdžia patvirtino, bet kinai produkcijos paprasčiausiai nepirko. Jokioje parduotuvėje nerasite majonezo ar kečupo. Vietoj šių padažų kinai naudoja sojų arba austrių padažą."

Maisto gamyba pagal nuotaiką

Labiausiai nuo lietuviškos virtuvės azijietiška, anot Jono, skiriasi būtent produktais ir gaminimo būdu.

Kinai, gamindami patiekalus, nesinaudoja jokiais receptais: viską daro iš akies ir pagal nuotaiką. Maistas gaminamas ant atviros didelės liepsnos ir visi produktai dedami į vieną didelį apvalų puodą. Kaip žinome, gamindami lietuviai tam tikrus produktus kepa ar verda skirtingose keptuvėse ar puoduose, o štai kinams tai nesvarbu. Pavyzdžiui, jei jie nori makaronų, tai juos deda kartu su vištiena, jei užsimano ryžių – deda juos į tą pačią keptuvę. Ir tada tokie patiekalai vadinami skirtingais chotpotais.

Jonas pripažįsta, kad vis dėlto keletą kiniško gaminimo tradicijų pritaikė ir grįžęs į Lietuvą. "Ruošdami maistą kinai nepjausto jokių daržovių. Pavyzdžiui, jei turi didžiulį salotos lapą, tai jį ir meta į troškinį. Iš pradžių man tai atrodė keista, galvojau, kad tai labai nepatogu valgant, tačiau man paaiškino, jog taip  išsaugomi vitaminai. Apskritai kinai labai mėgsta troškintas daržoves, tad ir pats atsisakiau kepinių, o vietoj to maistą troškinu."

Jono autentiškas kiniškas receptas

Rytų Kinijos ryžių makaronams su tofu ir keptomis daržovėmis reikės:

vienos didelės morkos,

svogūno,

kelių žiupsnelių druskos,

150 g tofu sūrio,

graikiškų riešutų aliejaus, galima naudoti ir saulėgrąžų aliejų (2–4 šaukštai),

400 g ryžių makaronų,

nepilnos saujos šviežių bazilikų,

pilnos saujos svogūno laiškų.

Gaminimo eiga:

1. Keptuvėje įkaitiname aliejų, pilame tol, kol visą keptuvę dengia mažas sluoksnis aliejaus.

2. Kol keptuvė gerai įkaista, supjaustome tofu sūrį mažais kubeliais arba griežinėliais pagal norą.

3. Kepame tofu sūrio griežinėlius tol, kol jie pakeičia spalvą. Jei tai baltasis tofu, tai turėtų pasikeisti ir įgauti gelstelėjusį toną.

4. Susmulkiname svogūną ir laiškus. Galima pjaustyti vieno kąsnio gabaliukais – svarbu per daug nesusmulkinti!

5. Morką taip pat supjaustome pailgais stačiakampiais, kad atrodytų lyg šiaudeliai.

6. Tuomet verdame ryžių makaronus, į verdantį vandenį galima įberti šiek tiek druskos.

7. Kai ryžių makaronai išverda, šiek tiek nusunkiame. Svarbu, kad makaronai nebūtų visai sausi. Tada nuplauname juos šaltu vandeniu.

8. Kitoje keptuvėje įkaitiname aliejų ir kepame svogūną, svogūno laiškus, morką tol, kol suminkštėja. Kai kuriose Kinijos provincijose būtent į šį patiekalą mėgstama įberti kario, tačiau prisiminkite, kad jis yra labai stipraus skonio.

9. Kai daržovės jau apkeptos ir suminkštėjusios, sukrečiame jas į tą patį puodą, kuriame virėme ryžių makaronus, tuo pačiu metu galima įdėti tofu ir įberti bazilikų. Jei ryžių makaronai buvo sausi ir sugėrė vandenį, tuomet jo šiek tiek įpilkite ir išmaišykite.

10. Dedame patiekalą į lėkštes. Skanaus!