- Česlovas Burba, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos istorinė virtuvė – ne vien kiauliena su bulvėmis
Klaidinga manyti, kad lietuvišką istorinę virtuvę sudaro kiauliena su bulvėmis, cepelinų kilmė – ne lietuviška, o vokiška. Taip LRT RADIJUI sako istorinės virtuvės puoselėtojas Tomas Rimydis. Anot jo, prasčiau gyvenę lietuviai anksčiau maitindavosi vos du kartus per dieną, o geresnių produktų, likusių po švenčių, gaudavo iš aukštuomenės.
– Kodėl cepelinai nėra lietuvių kulinarinis paveldas?
– Žvelgiant istoriškai, cepelinai atkeliavo iš Vokietijos. Pradėjus naudoti bulves, Vokietijoje jomis buvo pakeistas miltų apvalkalas. Taigi tikrasis cepelinas yra vokiškas patiekalas.
– Kodėl kiauliena ir bulvės laikoma sovietmečio palikimu?
– Todėl, kad tai pigus pramaitinimo šaltinis. Sovietmečiu gyvenimas buvo sunkus, buvo nelengva išsimaitinti. Kiaulės augintos maitinant jas pigiais pašarais. Bulves taip pat galima užauginti be didelių pastangų.
– Ką lietuviai seniau valgė vietoje kiaulienos?
– Tuo metu būdavo retų, dabar jau pamirštų gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, kaplūnai ar patarškos. Jie ant aukštuomenės stalo atsidurdavo švenčių metu. Pagrindinis mėsos produktas buvo jautiena ir veršiena. Mūsų istorinė virtuvė tikrai nesusideda iš kiaulienos ir bulvių.
Pradėjus naudoti bulves, Vokietijoje jomis buvo pakeistas miltų apvalkalas. Taigi tikrasis cepelinas yra vokiškas patiekalas.
– Kas yra lietuviškas kulinarinis paveldas?
– Tai istoriniai valgiai, istorinės gyvūnų rūšys ir istoriniai produktai, kuriuos užsiaugino patys lietuviai, o ne iš kažkur juos atsivežė. Lietuvos istorinę virtuvę galima skirti į dvi rūšis – tai valstiečių ir aukštuomenės gastronomija.
Viduramžiais buvo viena didžiulė Europos virtuvė, regionų nebuvo. Vėliau atsirado segmentacija, skurdžioji, valstietiška virtuvė. Vienas pagrindinių pastarosios šios grupės prasimaitinimo būdų – grūdinės kultūros.
– Kokie patiekalai būdavo gaminami?
– Pavyzdžiui, troškintas kaplūnas. Pats kaplūnas yra kastruotas gaidys. Jam nerūpėjo vištos, nereikėdavo eikvoti energijos bėgiojimui, jis rūpindavosi tik prasimaitinimu. Valstiečiai sau retai galėdavo leisti tokią prabangą, tačiau aukštuomenė turėjo specialius žmones, kurie augindavo kaplūnus.
– Kaip dar maitindavosi prastuomenė?
– Prastuomenė maitinosi grūdinėmis kultūromis ir pieno produktais. Maitindavosi jie du kartus per dieną – dažniausiai anksti ryte ir prieš einant miegoti. Kartais iš aukštuomenės jie gaudavo maisto produktų, kurių likdavo per šventes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Kaip ant grotelių iškepti sultingą kepsnį? (receptai)1Pavasaris ištraukė mus iš namų į sužaliavusią gamtą, tad ne vienas jau atidarė ir grilinimo sezoną – juk lauke gaminti ir valgyti visada skaniausia. Tiesa, norit šeimą nustebinti įspūdingesniu kepsniu, reikia iš ank...
-
Naminė chalva: nustebsite, kaip lengva pasigaminti9Metas gardžiam receptui. Kaip namų sąlygomis pasigaminti chalvą? Pasirodo, be saulėgrąžų šiam skanėstui reikės vos kelių papildomų ingredientų, o žaisdami su formelėmis ir saulėgrąžų smulkinimu, galėsite išgauti vis kitokį sk...
-
Pavasarinės daržovės dovanos – patiekalai iš smidrų1Smidrai yra viena iš sparčiausiai augančių daržovių, tinkamomis sąlygomis jie per vieną dieną gali užaugti kelis centimetrus. Jau dabar galima mėgautis šviežiu smidrų derliumi: jie paįvairins pigesnes salotas, mėsos patiekalus ir tr...
-
Kas dera, o kaip nereikėtų eksperimentuoti su šaltibarščiais?9Su lyg šiltuoju sezonu keičiasi ir meniu. Ant dažno lietuvio pietų stalo matyti ir lėkštė šaltibarščių. Beje, vienas užsienyje itin populiarus maisto tinklaraštis šią šaltą sriubą titulavo kaip skania...
-
Skanios idėjos vaišių stalui (receptai)Kad ir kokių pamėgtų receptų turime šventiniam stalui, visuomet norisi išmėginti kažką naujo. Gal nutarėte paįvairinti šaltą stalą, paruošti sotų kepsnį ar pamaloninti svečius skanėstu? Tuomet šie receptai &nda...
-
Maisto tinklaraštininkė E. Angelė: gamindama maistą jaučiuosi laiminga (receptai)16Tinklaraščio „Maistas ant stalo“ autorei Eglei Angelei gaminti maistą – smagiausias užsiėmimas. „Tuomet nusiraminu, atsipalaiduoju, užsimirštu, rūpesčiai kažkur išgaruoja. Džiūgauju, nes artėja Velykos, s...
-
Per Velykas – ne tik marginti kiaušiniai: saldi šventinio stalo repeticijaNors Velykų stalas dažniausiai asocijuojasi su margintais kiaušiniais, žinoma, tai ne vienintelis šventės patiekalas. Saldus švenčių stalas ne mažiau svarbus nei mėsos, žuvies ir daržovių patiekalai. Šeimininkės jau daba...
-
Grilio sezono pradžiai – ypatingas kepsnysDaugelis jautienos patiekalus sieja su ypatingomis progomis ir šventėmis: įmantriai paruoštus kepsnius renkamės restoranuose gimtadienių ar sukaktuvių progomis. Čirškantis jautienos kepsnys puikiai tinka pradėti kepsninių sezoną. ...
-
Įmanoma dermė: greitai, paprastai, skaniai, maistingai2Prieš porą metų iš Australijos grįžusi ir šiuo metu, kaip pati sako, tarp Klaipėdos ir Vilniaus gyvenanti Akvilė Zarambaitė studijuoja WEB dizainą, o laisvalaikiu savo intagramo paskyroje negali_sustot dalijasi mintimis apie mažus...
-
Kaip tinkamai laikyti sūrius šaldytuve?1Sūris taip tvirtai įaugęs į mitybos įpročius, kad namuose dažniausiai būna net kelios jo rūšys: burnoje tirpstančios mocarelos, kietojo parmezano, unikalaus lietuviško varškės ar universaliojo fermentinio. Lietuvius jau galima p...
