„Išradingi“ ankstyvieji neandertaliečiai paliko sudėtingų statinių

  • Teksto dydis:

Neandertaliečiai, ilgai laikyti bukais ir šiurkščiais laukiniais, iš tikrųjų statydavo laužų liepsnų apšviečiamus sudėtingus požeminius statinius, galbūt naudotus per ritualus, jau prieš 176,5 tūkst. metų, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, kuri atskleidžia, kad mūsų seniai išnykę giminaičiai buvo kur kas sumanesni negu įsivaizdavome.

Tie pirmykščiai žmonės laužydavo ant urvų dugno susiformavusius stalagmitus ir smaigstydavo juos į sienas arba kraudavo į krūvas, kai kada suformuodami netaisyklingus ratus, kurių aukštis siekė iki kelių, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.

Giliai Briunikelio urve pietvakarių Prancūzijoje, už daugiau negu 300 metrų nuo jo angos, neandertaliečiai pastatė šešias tokias struktūras, iš kurių viena yra beveik septynių metrų pločio. Šis darbas buvo atliktas dešimtys tūkstančių metų iki pirmųjų šiuolaikinių žmonių ( Homo sapiens) atvykimo į Europą.

„Neandertaliečiai buvo išradingi, kūrybingi, subtilūs ir sudėtingi“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš studijos autorių Jacques'as Jaubert'as (Žakas Žoberas), dirbantis Bordo universitete.

„Jie nebuvo vien šiurkštūs žmonės, susitelkę į titnaginių įrankių gamybą ir stumbrų medžioklę, kad prasimaitintų“, – pridūrė jis.

Nustačius tų statinių amžių paaiškėjo, kad plačios žmonių giminės nariai tapo pirmaisiais žinomais urvų tyrinėtojais dešimtimis tūkstančių metų anksčiau negu manyta.

Be to, Prancūzijoje aptiktos sienos pripažintos vienais seniausių žinomų žmonių statinių.

Kelių šalių mokslininkų komanda nustatę, kad neandertaliečiai suskaldė stalagmitus į maždaug 400 panašaus dydžio nuolaužų„ kurių bendras ilgis – 112,4 metro, o svoris – 2,2 tonos.

Tai byloja, kad jie sugebėjo dirbti grupėmis.

„Vieninteliai“

Tarp suskaldytų stalagmitų – akmeninių stulpų, susidarančių ant urvų dugno iš mineralinių nuosėdų, nuolat lašant vandeniui nuo lubų – tyrėjai rado laužų ir apdegusių kaulų liekanų.

„Ankstyvieji neandertaliečiai buvo vieninteliai žmonės, gyvenę Europoje tuo laikotarpiu“, rašoma studijoje, kurioje šie žmonės taip pat vadinami „pirmaisiais pasaulyje speleologais“.

„Mūsų radiniai rodo, kad jų visuomenėje buvo modernių elementų ir kad dabar galima įrodyti, jog jie atsirado anksčiau negu iki šiol manyta“, – rašo tyrėjai.

Neandertaliečiai gyveno kai kuriuose Europos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų regionuose apie 300 tūkst. metų, bet išnyko prieš maždaug 40 tūkst. metų.

Jų nebeliko maždaug tuo metu, kai iš Afrikos atkeliavo pirmųjų šiuolaikinių žmonių. Manoma, kad pirmieji Homo sapiens atsirado Juodajame žemyne prieš maždaug 200 tūkst. metų.

Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės kryžminosi. Daugelio žmonių genome iki pat mūsų laikų išliko neandertaliečių genų, kurie sudaro mažiau negu 2 proc. DNR, tačiau šis elementas nebūdingas afrikiečiams, nes neandertaliečiai tame žemyne niekada negyveno.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių