Kančia vardan meno: kaip valgė, tuštinosi ir miegojo uoloje sėdėjęs vyras?

Po savaitės kalkakmenyje išskaptuotoje mažytėje angoje vyras teigė, kad šiam luitui yra dėkingas už priėmimą. O būrys internautų klausinėjo: „Kaip šis vyras tuštinosi?“

A. Poinchevalas šiam meniniam bandymui ryžosi jau gana seniai. Pasiruošimas užtruko, kaip ir paties luito gamyba bei transportavimas. Kalkakmenio luitas buvo išskaptuotas pagal paties menininko siluetą. Šioje angoje vietos buvo labai mažai ir vyras visą laiką turėjo sėdėti – nebuvo vietos net atsistoti, ką jau kalbėti apie atsigulimą.

Menininkas viename Paryžiaus muziejuje į akmenį užsidarė vasario 22 dieną. Jau tuomet teigė, kad akmenyje gyvens savaitę. Viduje jis turėjo sriubos, džiovintos mėsos ir šiek tiek kito maisto. Ir, žinoma, pakankamą kiekį vandens. Dėl saugumo viduje veikė ir kamera, menininkas turėjo ir telefono liniją, kuria būtų pasinaudojęs nelaimės atveju. Tiesa, niekas nė neabejojo, kad A. Poinchevalas ištvers savaitę toje uoloje, nes jau anksčiau yra atlikęs ne vieną ištvermės reikalaujantį triuką.

Vienas garsiausių A. Poinchevalo meninių eksperimentų – dvi savaitės praleistos lokio iškamšoje. Tada vyras valgė tik lervas ir vabzdžius. Lokyje vietos buvo šiek tiek daugiau, todėl didžiąją laiko dalį vyras ten skaitė knygas. Menininkas taip pat yra praleidęs 6 dienas ant 20 metrų aukščio platformos prie Paryžiaus geležinkelio stoties. Ir pats teigia, kad savaitė uoloje nebuvo tokia jau sunki.

Iš uolos išlipęs vyras teigė, kad suvokti laiką darėsi vis sunkiau, tačiau padėjo muziejaus darbo valandos ir prie uolos kartkartėmis prieinantys lankytojai. Miegoti taip pat buvo labai sunku, nes visiškai nebuvo vietos pajudėti. Iš uolos išlindusį menininką apžiūrėjo medikai. Jis teigia, kad buvo kiek sutrikęs ir pasimetęs, tačiau iš esmės jaučiasi gerai.

Visgi, interneto naršytojus neramina žemiški šio eksperimento niuansai. Apie maistą ir ryšį su pasauliu jau kalbėta. Oro vyras gaudavo per vėdinimo angas, miegoti įprato toje pačioje pozicijoje, kaip ir sėdėjo, nors nebuvo patogu. O štai kitų fiziologinių funkcijų atlikimas buvo gana sudėtingas. Akmens luite buvo įrengta speciali dėžė, kuri ir tarnavo kaip išvietė. Ji buvo įrengta tiesiai po sėdyne, nes kitaip atlikti gamtinių reikalų būtų buvę neįmanoma.

Bet juk viską galima padaryti vardan meno. Todėl A. Poinchevalas jau planuoja kitus pasirodymus. Ketina pats išperėti bent tuziną kiaušinių.