- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą
-
Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą
-
Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą
-
Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą
-
Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą
Šiandien vykusiame antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje priimtas nutarimas suteikti Vaižganto g. 13D, Kaune esančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui apsaugą įrašant į Kultūros vertybių registrą. Jau rytoj planuojamas aukcionas, kuriame ketinama pastatą parduoti.
Radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka, nes pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu bus parduodamas 2018 m. balandžio 17 d. organizuojamame aukcione su galimybe nugriauti. Taip pat visuomenė išreiškė susirūpinimą ir aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą.
„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 m. ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, kurias dengė žemių pylimas. 1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
Po 1923–1926 m. prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 m. Iki šiol pirmosios radijo stoties pastatas priklausė Lietuvos radijo ir televizijos centrui.
Pastatas jau buvo pripažintas kultūros paveldo vietovės – Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji vertingąja savybe, tačiau nebuvo įrašytas kaip atskiras objektas. 2018 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo kultūros paveldo antrosios vertinimo tarybos nutarimu pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas.
Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...