- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet pavasarį sukanka dešimtmetis nuo garsiojo tapytojo abstrakcionisto Vytauto Povilaičio mirties. Sukakties išvakarėse rengiamai parodai jos organizatoriai viliasi sulaukti ir kauniečių pagalbos.
V.Povilaitis (1927–2009 m.) pagarsėjo kaip peizažistas, molbertinės tapybos virtuozas, sieninės tapybos, pano, vitražo, mozaikos menininkas, tapęs ne vienos dailės krypties pirmeiviu. Šiandien jis vertinamas kaip nepaprastai originalus ir gana vienišas tapytojas.
Kartu su kurso bičiuliu Vladu Jankausku sukūrę garsiajai Vilniaus "Neringos" kavinei kompoziciją "Neringa ir Naglis" jiedu ne tik tapo žinomi: sėkmė padrąsino aktyviau taikyti visuomeniniuose interjeruose dekoratyvinę tapybą ant sienų ir vitražus.
Ne mažiau reikšminga Lietuvos dailei abstrakčioji V.Povilaičio tapyba, kurios jis ėmėsi nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos. Anot menotyrininkės Kristinos Budrytės-Genevičės, sovietmečiu lietuvių dailininkus pasiekdavo žinios apie lenkų, čekų, vengrų avangardinį meną ir kai kurie jų, ypač lankęsi pleneruose socialistinėse šalyse, pavartę tų šalių meno žurnalų, taip pat bandydavo neatsilikti nuo bendrų pasaulinių meno tendencijų. Tačiau vyraujant socialistinio realizmo doktrinai, abstrakcija buvo nepageidaujama, netgi draudžiama, o vien pabandę tapyti abstrakčiai ir neideologiškai dailininkai galėjo sugadinti karjerą.
Net žinodamas, kuo rizikuoja, V.Povilaitis kartą, maždaug apie 1962 m., eksponavo abstrakčiuosius tapybos darbus. Ši paroda nebuvo dokumentuota, faktas žinomas tik iš amžininkų prisiminimų.
Dailininkas šią parodą pavadino "Projektas tekstilės audiniams / gobelenams". Parinkęs tokį taikomajai dailei tinkantį pavadinimą, menininkas tarsi apgavo cenzūrą – niekas nedrįso piktintis ar nukabinti darbus. Pasak tapytojo Alfonso Vilpišausko, visi žinojo, kas tai yra, bet tylėjo.
Surinkti visus V.Povilaičio darbus į bendrą visumą nelengva: menininkas nekatalogizavo tapybos darbų, nesirūpino savo kūrybos sklaida.
Abstrakčioji tapyba V.Povilaičio kūryboje nebuvo trumpalaikis impulsas, ji kito – nuo apibendrinto peizažo iki bedaiktės kompozicijos, pripildytos raiškių spalvų ir ritmiškų dėmių. Anot K.Budrytės-Genevičės, dailininkas dažnai komponavo lietuvių koloristikai bei plastinės formos sampratai tolimus spalvos ir formos derinius.
V.Povilaitis buvo nenuspėjamas kūrėjas, jis tapė po atviru dangumi Kauno miesto peizažus, abstrahuotus savo minčių vaizdus, grupines kompozicijas, portretus. Dažnai eidavo pėsčiomis nuo Senamesčio į Aleksotą (vienas arba su draugu Petru Stausku), ten nuo aukštesnių vietų, kur atsiskleisdavo Senamiesčio panorama, tapydavo.
Anot, skulptoriaus Roberto Antinio, galima būtų surinkti ir padaryti parodą vien iš peizažų nuo Aleksoto kalvelių, – tiek daug ir produktyviai V.Povilaitis dirbo, taip buvo įsijautęs į tą vietą.
Miestiečiai pirkdavo tokius pažįstamų vietovių peizažus tiesiai iš studijos, muziejai įsigydavo parodose eksponuojamus darbus. Vėliau, jau XX a. pabaigoje, V.Povilaitis dažniausiai kurdavo savo dirbtuvėje, kartais pasiruošdavo po kelias drobes, kartonus, tapydavo iškart ir daug.
Oficialusis – peizažisto – titulas ir primetami kanonai aktyviausiuoju periodu neleido viešai atskleisti plataus V.Povilaičio kūrybos spektro. Tai pasiryžęs kompensuoti VšĮ Kauno modernaus meno fondas, Kauno paveikslų galerijoje kovo mėnesį užsimojęs surengti solidžią menininko darbų parodą.
Didžioji dalis ekspozicijos kūrinių bus iš privačių kolekcijų, kuriose esama įvariausiems periodams atstovaujančių darbų. Vis dėlto surinkti visus V.Povilaičio darbus į bendrą visumą nelengva: menininkas nekatalogizavo tapybos darbų, nesirūpino savo kūrybos sklaida.
VšĮ Kauno modernaus meno fondas kviečia atsiliepti turinčius V.Povilaičio tapybos darbų ir galinčius juos paskolinti ekspozicijai. Kreiptis prašom tel. 8 609 86 672, 8 613 32 329 arba e.paštu info@artkaunas.com.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...