Ar tautinis menas šiandieniam žmogui vis dar svarbus?

Kokią reikšmę XXI a. turi lietuvių liaudies menas? Ar jis šiandieniam žmogui vis dar yra svarbus? Ar tautinis menas gali mums padėti išspręsti iškilusias etninės tapatybės ir savitapatumo problemas? Atsakymus į šiuos klausimus lengva surasti Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje dailės parodoje "Liaudies meno inspiracijos".

Žinomi ženklai ir interpretacijos

"Džiugu, kad lietuvių suvokimas apie liaudies meną po truputį keičiasi. Tautinis menas nėra tik primityvūs mediniai drožiniai ir senelių dainos, tai yra gyvas, pulsuojantis, besikeičiantis reiškinys, kuris savyje talpina daug daugiau, nei dauguma įsivaizduoja",– teigia parodos kuratorė Vilma Kilinskienė.

Pagrindinė parodos idėja – atskleisti, kas šiuolaikiniam menininkui yra liaudies menas. Faktas, kad parodoje panoro dalyvauti daugiau kaip 600 kūrėjų, įrodo, kad tautinis menas vis dar įkvepia šiuolaikinius menininkus, vis dar yra svarbus ir aktualus.

Parodoje – įvairaus žanro kūriniai: fotografija, meninės instaliacijos, skulptūra, tapyba, kūriniai iš vilnos. Įkvėpimo autoriai sėmėsi iš senųjų mitų, svarbių lietuviams istorinių įvykių, liaudies pasakų ir dainų, senosios buities, tautinio dekoro. Čia galima išvysti ir kūrinių su aiškiais lietuvių liaudies motyvais, ir įdomesnių interpretacijų.

"Buvome didžiai nustebinti, kai pamatėme, ką kai kurie menininkai priskiria liaudies menui. Ne visus darbus atrinkome, tačiau buvo ir tokių, kuriuos įkvėpė lietuviška estrada", – pasakojo V.Kilinskienė.

Vienas iš įdomesnių darbų – Eglės Norkutės "Vilijampolės vilionės", vaizduojantis Kaune, Jurbarko gatvėje esantį namą. Tai nėra tradicinis kaimo trobesys, tačiau menininkė tai laiko liaudies meno apraiška. Tarp labiausiai išsiskiriančių parodos kūrinių – dailininko Deivio Slavinsko meninė instaliacija "Svajonių mašina", sujungianti įvairių laikotarpių kasdienius daiktus ir šiuolaikinės "steam-punk" subkultūros objektą. Fotografo Dainiaus Dirgėlos fotografijos – iš fotomeno ir haiku trieilių gimę kūriniai. Tekstilininkės Jūratės Petruškevičienės darbas "Dzūkiška istorija" – ant autentiškos lovatiesės išsiuvinėtas dzūkiškas pasakojimas.

Parodoje menininkai ne tik atskleidžia savo ryšį su liaudies menu, bet jame taip pat ieško tautinės tapatybės ženklų, ryšio su protėviais, vaizduoja tautai svarbius įvykius. Pavyzdžiui, dailininkas Auris Radzevičius savo darbe "Audra" vaizduoja legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno tragediją, kadangi šis istorinis įvykis lietuvių tautos istorijoje užima itin reikšmingą vietą. Paveiksle nutapytas paskutinis vaizdas, kurį, autoriaus nuomone, turėjo matyti lakūnai. Su liaudies menu kūrinį sieja viduryje nutapytas saulės simbolis. Šis tautinio dekoro motyvas kartu su tautai svarbaus istorinio įvykio vaizdavimu susipina į tautinės tapatybės paiešką.

XXI a. iššūkiai

Anot V.Kilinskienės, parodoje eksponuojamuose kūriniuose dažniausiai sutinkami senovės baltų saulės simboliai, taip pat eglių ir kiti liaudies dekoro motyvai: "Nors baltiškasis saulės simbolis yra įgavęs neigiamą reikšmę, tačiau pats laikas prisiminti, kad mūsų protėviai jį naudojo gerokai anksčiau, nei jis įgijo tokią prasmę. Jo naudojimas mene yra tarsi atsigręžimas į savo kilmę, į baltišką prigimtį. Šis simbolis taip pat turi nuostabų lietuvišką pavadinimą – švaistikas."

V.Kilinskienės teigimu, nors dauguma liaudies meną įsivaizduoja kaip sustabarėjusį, nekintantį reiškinį, kurį galima išvysti tik muziejuose, jis nuolat keičiasi ir tokiu būdu išlieka gyvas ir aktualus. Tokia ir parodos misija – interpretuojant tautinį meną išlaikyti jį gyvybingą ir paskatinti juo domėtis kuo daugiau žmonių.

"Vyrauja nuomonė, kad interpretuojant liaudies menas nyksta, bet aš manau, kad tai yra vienintelis būdas jam gyvuoti, nes per amžius nesikeičiantys dalykai yra priversti numirti. Galų gale tautinis menas privalo kisti, nes mes jam suteikiame visiškai kitokią funkciją, nei buvo senovėje, – pastebėjo pašnekovė. –  Žmonės drožinėdami medinius dievukus tikėdavo, kad šie juos apsaugos, netgi darbo įrankiai turėdavo tam tikrą mistinę paskirtį, pavyzdžiui, nuvyti velnią. Mūsų laikais tautinis menas praranda šią prasmę, tad manau, kad kaip tik reikėtų ieškoti naujų reikšmių, naujos funkcijos, turime interpretuoti ir kurti. Be to, jei mes nefantazuosime, o tik štampuosime vienodus kūrinius, liaudies menas praras savo įtaigumą ir taps paprasčiausiu kiču", – pasakoja parodos kuratorė.

Specifinė parodos architektūra

Parodos rengėjų teigimu, daugiausia menininkų parodai siūlė savo kūrinius, inspiruotus lietuvių liaudies tekstilės ir liaudiškų raštų. Tačiau stengtasi atrinkti kuo įvairesnius kūrinius, kad būtų pademonstruota inspiracijų ir išpildymo įvairovė bei skirtumai, kaip menininkai suvokia, kas yra liaudies menas.

Nemažai autorių ekspozicijai pateikė abstraktaus ar optinio meno kūrinių – tik gerai įsižiūrėjus galima įžvelgti tautinių motyvų ar simbolių.

Galiausiai parodos salėje atsirado papildomos sienelės, kurių paprastai neprireikia – norėta atskirti optinį meną nuo tekstilės darbų, fotografijas nuo skulptūrų. Rengėjai juokauja, kad taip buvo sukurtas "muziejus muziejuje".

Tuo tarpu kai kurių kūrinių originalų parodoje nėra įmanoma pademonstruoti – Gretos Kardišiūtės žemės meno kūrinys "Septyndienis" buvo sukurtas VU Botanikos sode, tad parodoje eksponuojama tik jo fotografija.

"Tautinis menas padeda mums pažvelgti į savo šaknis, atsigręžti į praeitį ir netgi atrasti savo tapatybę. Pasidavę globalizacijos madai galime tapti pernelyg vienodi ir prarasti tai, kas mus daro savimi, o tada tapsime ir kitiems neįdomūs. Tad keiskimės, interpretuokime, improvizuokime ir leiskime tautiniam menui toliau gyvuoti", – kviesdama iš naujo pamilti liaudies meną teigė V.Kilinskienė.


Kas? Paroda "Liaudies meno inspiracijos".

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? Veikia iki rugsėjo 3 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

šauni diskusija

šauni diskusija portretas
Tegyvuoja nuomonių įvairovė! negyvenkime vadovaudamiesi vien tautinio paveldo - priežodžio "džiaugiasi, kad kaimyno tvartas dega" principu. gerbkime ir menininkus, ir jų kūrybą analizuojančius ekspertus. Ką norit darykit, bet linas man niekada nekels asociacijų su vikingų marškiniais iš "Sostų karų", o violetinė spalva -- su Pietų Amerikos tautų raštais. Visada pasąmonėje primins linines drobeles ar suvalkų tautinių kostiumų raštus su violetinėmis tulpėmis.

Tomas

Tomas portretas
O koks skirtumas - tautiška ar netautiška? Juk galima sakyti, kad žalia spalva irgi yra tautiška, nes aplink daug žalumos, tautiniuose kostiumuose yra žalių akcentų, o menotyrininkai tikina, kad mūsų lietuviškuose tapytuose peizažuose dominuoja žalia spalva. beieškant tautiškumo, galima nukeliauti iki absurdo lankų. Bet viena galiu pasakyti: jei va,. čia diskutuojame, vadinasi, reikia tokių parodų, reikia kalbėti apie tai.

Audra_klaida

Audra_klaida portretas
...ne patyčių upės, bet patirčių:-)
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių