Atsisveikinimas su vasara – slemo eilėmis

Išskirtinio susidomėjimo sulaukęs pirmasis slemo poezijos vakaras Kaune sulauks tęsinio. Šio poezijos žanro entuziastas Edvinas Grinkevičius (Edvinas Grin) įsitikinęs: rekordinis dalyvių iš Kauno skaičius parodė, jog miestui reguliarūs slemo vakarai yra reikalingi.

Mato perspektyvą

Antrojo šio netradicinio poezijos žanro vakaro neteks ilgai laukti – jis suplanuotas jau rugpjūčio 31 d. Kauno menininkų namų terasoje. Kiti slemo vakarai vyks kiekvieną mėnesį ten pat.

Nors bandymų rengti šio 1984-aisiais JAV atsiradusio poezijos žanro vakarus Kaune būta ir anksčiau, jie nesulaukdavo didelio kauniečių susidomėjimo.

"Nusprendėme vėl surizikuoti ir surengti slemo vakarus Kaune, – pasakojo Kauno menininkų namų kuratorius E. Grinkevičius, – "Jautėme, kad atėjo tinkamas laikas, tačiau dėl visa pikta užtikrinome, kad vakare bet kokiu atveju dalyvautų keli vilniečiai – jeigu vėl neužsiregistruotų nė vienas kaunietis. Tačiau šįkart likome maloniai nustebę, nes sulaukėme net dvidešimties dalyvių – rekordinio skaičiaus. Vienuolika iš jų buvo kauniečiai.“

Anot E. Grinkevičiaus, jeigu slemo poezijos virusas plėsis taip ir toliau, savo netradicinės poezijos vakarus gretai pradės rengti ir kiti miestai, o tuomet kasmet vykstančiame Nacionalinio slemo turnyre galės dalyvauti visos Lietuvos, ne vien Vilniaus slemeriai.

"Nacionalinio slemo turnyro nugalėtojui suteikiama teisė atstovauti Lietuvai Europos slemo čempionate, tad norėtųsi, kad turnyras būtų didesnis ir demokratiškesnis“, – sakė jis.

Slemo entuziastai tikisi, kad slemui prigijus ir Kaune, vis daugiau slemerių iš mažesnių miestų ryšis atvykti pasidalyti savo kūryba, o grįžę namo šio žanro tradicijas tęs savo mieste.

Žodžių džiazas

E. Grinkevičiaus pažintis su netradicinėmis poezijos formomis prasidėjo prieš aštuonerius metus, kai susipažino su poete bei dramaturge Gabriele Labanauskaite ir prisijungė prie jos organizuojamo audiovizualinės poezijos festivalio "Tarp“.

Festivalio organizatoriai kiekvienais metais ieškodavo vis kitų netikėtų formų, kuriomis viena ar sukomponuota su kitomis meno rūšimis gali skleistis poezija. Kasmet prie festivalio prisijungdavo įvairių sričių poetų, kurie nenorėdavo paklusti kanonams ar taisyklėms, savo kūrybą pateikdavo performanso forma, gausiai improvizuodavo. Pagal slemo taisykles, turnyro dalyviai negali naudoti jokių pašalinių rekvizitų, fonogramų ir pan. – galimos tik kūno ekspresijos, balso intonacijos, mimikos.

"Vėliau atradau vieno iš slemo poezijos pradininkų Lietuvoje Domo Raibio organizuojamus slemo vakarus. Iš pradžių lankydavausi juose kaip žiūrovas, bet vėliau, tapęs slemo poezijos bendruomenės dalimi, ir pats susigundžiau savo kūryba pasidalyti su kitais netradicinės poezijos gerbėjais“, – pasakojo kaunietis.

Ne kartą teko stebėti slemo vakaro dalyvį, kuris iš pažiūros buvo susikaustęs, atrodė, kad užlipęs ant scenos jis tik pamurmės panosėje, tačiau vos tik jam pradėjus pasirodymą, visa publika nuščiūdavo.

Jis sako tekstuose paliečiantis nemažai socialinių bei politinių temų. "Taip pat mėgstu žaidimus sąskambiais ar garsais, tad slemo poezijos performatyvumas yra tinkamiausias mano kūrybai atsiskleisti", – sako pašnekovas ir priduria: nors šiuo metu beveik nebeužsiimąs slemo poezija, neatmetu galimybės dar sugrįžti ant slemo scenos.

Kūriniai taip pat neprivalo būti griežtai literatūriniai – galima naudoti svetimybes, žargoną, keiktis. Jiems taip pat netaikomi jokie apribojimai – tai gali būti rimuotas, prozos ar bet koks kitoks tekstas. Poezija gali būti skaitoma ta kalba, kokia tik poetas pageidauja, net ir išgalvota – svarbiausia, kad pasirodantysis žinotų, ką jis nori pasakyti, būtų įtaigus.

Iš kartos į kartą

Anot E. Grinkevičiaus, Lietuvoje jau galima užfiksuoti kelias slemerių kartas. Pirmoji jų atsirado kartu su slemo pradžia Lietuvoje: muzikantas ir rašytojas Žygimantas Kudirka, iliustratorė, komiksų rašytoja Gerda Jord, humoristas Domas Raibys, rašytoja Jurga Tumasonytė ir kt.

Antroji slemo poezijos šalininkų karta aktyvi šiuo metu, tačiau, anot E. Grinkevičiaus, jau po truputį užleidžia savo vietą jauniausiajai – trečiajai kartai.

Slemo vakaro Kaune organizatorius, kaip svarbiausią slemo poezijos bruožą, įvardija netikėtumą. "Ne kartą teko stebėti slemo vakaro dalyvį, kuris iš pažiūros buvo susikaustęs, atrodė, kad užlipęs ant scenos jis tik pamurmės panosėje, tačiau vos tik jam pradėjus pasirodymą, visa publika nuščiūdavo. Manau, kad slemo poezijos žanras yra geriausia terpė skleistis tokiems netikėtumams“, – atradimu dalijosi E. Grinkevičius.

Kaunietį stebina ir tai, kokių skirtingų krypčių kūrėjai pasuka į slemo poeziją. Europos slemo čempionatą Švedijoje laimėjusį Ž. Kudirką būtų galima pavadinti tipiniu slemeriu, mat jo tekstai yra labai įtaigūs, įkvėpti šiandienos aktualijų, neatitinkantys kanonų. O, pavyzdžiui, rašytoja J. Tumasonytė įrodė, kad proza taip pat gali skambėti sleme. Jos tekstai yra ilgi, kupini magiškojo realizmo, tačiau ji sugeba taip juos intonuoti, kad nepabostų ilgai beklausant.

Demokratiška atmosfera

Slemo vakarui užsiregistravę dalyviai pasiruošia tris tekstus, kurio kiekvieno trukmė yra ne ilgesnė nei penkios minutės ir dalyvauja turnyre, kurį sudaro trys etapai. Pirmajame etape pasirodo visi dalyviai, antrajame – jau tik pusė jų, o trečiajame – keli labiausiai publikai patikę poetai. Iš jų išrenkamas vakaro nugalėtojas.

Būtent dėl šios žaidybinės funkcijos – renginyje varžomasi, o teisėjauja atsitiktiniai žiūrovai – ši netradicinė poezijos forma sulaukia kritikos iš tradicinės poezijos mylėtojų – neva taip išnyksta poezijos esmė.

Tačiau E. Grinkevičius tokiems slemo kritikams siūlo atsigręžti į itin hierarchišką ir elitizmo kupiną literatūros pasaulį. "Poetų gyvenime yra labai daug vertinimo. Kritikams yra suteikta teisė ir galia nuspręsti kito, kurti norinčio žmogaus likimą, o slemas iš to šaiposi ir situaciją apverčia aukštyn kojomis“, – sako jis.

Slemo vakaruose, jo žodžiais, galia pereina į svarbiausias – klausytojų – rankas. Publika slemerius vertina tik pagal savo tos dienos nuotaiką ir poetų pastangas. Toks galios santykio pasikeitimas slemo žanrui suteikia žaismingumo ir ironijos.

"Kokie nors literatūros kritikai pusę dienos peštųsi dėl to, ar tu esi vertas skaityti savo kūrybą, ar ne, o štai eiliniai žmonės tiesiog paklauso tavo teksto ir įvertina pagal tai, kaip jie tą dieną jaučiasi“, – taip žanro demokratiškumą įžvelgia Kauno slemo vakaro organizatorius.

Ar žiūrovų vertinimo neišsigąsta potencialūs slemo vakaro dalyviai – gal dėl to ne kiekvienas ryžtasi kopti ant scenos?

"Taip, be abejo, gali atsitikti dėl norinčiųjų dalyvauti nežinojimo ar nesupratimo, kaip slemo vakaruose viskas vyksta, – sako E. Grinkevičius. – Atėję ir pamatę, kaip viskas yra nerimta, ironiška ir žaisminga, norintieji dalyvauti turėtų atsikratyti baimės. Galų gale, slemo vakaruose teisėjauja net penki atsitiktiniai žiūrovai. Visi jie yra skirtingi, skirtingai suvokia poeziją, turi skirtingų patirčių, tad ir vertins skirtingai, o jeigu kiti žiūrovai nesutiks su jų vertinimu, galės jį pakeisti.“

Pagal slemo taisykles su teisėjų įvertinimais nesutinkanti publika gali garsiai prieštarauti, o renginio vedėjui suteikta teisė koreguoti dalyvių gautus balus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Moma

Moma portretas
vasara dar neatejo, o jau dienos nutrumpejo...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių