- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
-
„Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotas spektaklis „Žalia pievelė“ atvyksta į Kauną
Balandžio 8 d. Kauno „Girstučio“ kultūros centre viešės Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Žalia pievelė“, sukurtas pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus.
Spektaklio kūrėjai nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ už geriausią dramaturgiją, o tik ką pasibaigusiame Rokiškio teatrų festivalyje aktoriai pelnė „simpatiškiausios trupės“ apdovanojimą. Pozityvumo nestokojanti „Žalia pievelė“ bei paprastų žmonių nepaprastos istorijos sulaukė didelio kritikų ir žiūrovų pripažinimo.
Mitų griovimas
Spektaklio veikėjai trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) gvildena ir skaudžias, ir šypseną keliančias temas. Ignalinos AE Radiacinės saugos skyriaus spektrometrijos inžinierius Aleksandras Jermolajevas spektaklyje juokauja: „Roma – miestas ant septynių kalvų, o Visaginas – ant trijų [atominių] kapaviečių.“
Pasak teatro kritikės Godos Dapšytės, remiantis montažo principu, spektaklyje sumaniai derinami subjektyvusis ir objektyvusis lygmenys: nuo pasaulio pereinama prie Europos, nuo jos – prie asmeninio pasakojimo, kritikuojama nacionalinė energetikos politika, vėl grįžtama prie asmeninės patirties. Homo sapiens, atomo atradimas, okupacija, Visagino įkūrimas, nepriklausomybė, įstojimas į Europos Sąjungą – iš viso to sukuriamas platus kontekstas visaginiečių pasakojimams.
Spektaklio scenografija siekiama perteikti unikalią Visagino miesto, jo atsiradimo ir šiandieninio gyvenimo aurą. „Dirbtinis miestas, turėjęs tapti atominės energetikos Meka, išsiskiria viskuo – pradedant spalvų gama nuo pilkos iki labai kitokios pilkos, baigiant retrofuturistinėmis vaikų žaidimų aikštelėmis, įsiterpusiomis tarp gaivaus pušyno ir griežtų formų daugiaaukščių blokinių gyvenamųjų namų su mažais langeliais ir eklektiškais balkonai“, – sako scenografė Paulė Bocullaitė. Scenoje matome pusiau perpjautus baldus, daiktus, kurie tarsi atliepia gabaliukais išrenkamos Ignalinos atominės elektrinės likimą.
„Pradėję kurti spektaklį, pirmiausia paklausėme: ką reiškia būti priverstam griauti tai, ką pats kūrei? Tada klausimų daugėjo: ar reikėjo uždaryti? Kaip keičiasi visaginiečių identitetas? Koks žmogaus santykis su politine galia? Koks mūsų, lietuvių, santykis su Europa? Kurie faktai iš tikrųjų yra mitai, o mitai – faktai?“ – sako spektaklio koncepcijos ir teksto autorius Rimantas Ribačiauskas.
„Žalios pievelės“ režisierės Kristina Werner teigimu, spektaklis kelia klausimus apie tapatybę, namus, vietą, kuriai priklausai. „Visaginas – įdomi vieta, nes dauguma gyventojų yra rusų kilmės. Yra labai daug išankstinių nuostatų Lietuvos ir Visagino rusakalbių atžvilgiu. Lietuvoje jie vertinami kaip rusai, Rusijoje – kaip lietuviai. Norint nuvykti į gimtinę, jiems reikia vizos, tad jie dažnai save vadina rusakalbiais lietuviais. O Visaginas – jų namai. Čia Visaginas sukūrė trečiąją kultūrą, o rusų ir lietuvių bendruomenes jungia dabartis ir ateitis, susijusi su Ignalinos atomine jėgaine.
Pagrindinė režisieriaus užduotis dokumentiniame teatre yra atidžiai klausyti, stebėti ir mokėti keisti savo požiūrį“, – sako K. Werner.
Dėmesys pamirštam žmogui
Kitas spektaklio režisierius Jonas Tertelis mano, kad statant „Žalią pievelę“ buvo itin svarbu užčiuopti tikrą turinį, o ne „primesti“ savo sugalvotą. To pasiekti, anot J. Tertelio, galima tik bandant priartėti ir suprasti žmogų (kartais net juo tapti). „Savo identitetą ir ateitį bandantis suformuluoti miestas yra labai jautrus – visa Visagino istorija nuklota kažkieno primestomis vizijomis ar sprendimais, o šiandien gyventi ir kurti ateitį reikia patiems. Ir nors mane asmeniškai teatras vilioja fikcijos ir fantazijos santykiu sąlyginėje erdvėje, šiuo atveju svarbiausia yra realybė ir asmeniškumas, taip pat to išsaugojimo būdai. Siekiame atskleisti tikrąjį miesto portretą, atverdami Visaginą kaip labai asmenišką žmonių miestą, koks jis ir yra“, – sako J. Tertelis.
„Žalia pievelė“ – tai svarstymai apie žmones ir žmoniją. Apie pasirinkimus, kuriuos kiekvienas darome kasdien, ir iš jų besidėliojančią miesto, šalies, Europos ir pasaulio istoriją. Galiausiai scenoje lieka tik ant grindų šviečiantys drugelio formos miesto kontūrai, patvirtinantys, kad šis spektaklis visų pirma apie Visaginą, kurį sukūrė ir kuriame gyvena žmonės, šalies piliečiai, didžiuosiuose miestuose pernelyg dažnai pamirštami“, – apie spektaklį rašo teatro kritikė Goda Dašytė.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Žalia pievelė“.
Režisieriai – Jonas Tertelis ir Kristina Werner
2018 balandžio 8 d. 19 val.
Kauno kultūros centre „Girstutis“
Bilieto kaina: 8 Eur; 10 Eur. Bilietus platina TIKETA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...