- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Scena iš spektaklio „Barbora Radvilaitė“, 1972 m
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
-
„Barbora Radvilaitė“: spektaklis, išgyvenęs sovietų cenzūrą ir atgimęs naujai
Nacionaliniame Kauno dramos teatre veikia Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Tarp eksponatų – legendinio J. Jurašo spektaklio „Barbora Radvilaitė“, sukurto 1972-aisiais, dokumentai, raritetai. Ypač akį traukia Barboros karūnavimo rūbas ir pati karūna, garsusis Aušros Vartų Madonos paveikslas, lėmęs spektaklio ir režisieriaus gyvenimą.
1972-ųjų balandžio mėnesį Kauno valstybiniame dramos teatre buvo numatyta teatro vadovo Jono Jurašo režisuotos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ premjera. Prieš tai – kaip įprasta – peržiūra. Jų buvo net kelios. Naujasis spektaklis kėlė ypatingą sovietinės valdžios ir cenzūros organų budrumą. Juk J. Jurašas, nuo 1968-ųjų dirbęs Kaune, čia pastatė Michailo Bulgakovo „Moljerą“, Kazio Sajos „Mamutų medžioklę“, „Šventežerį“, Juozo Glinskio „Grasos namus“, kitus spektaklius, garsėjo kaip nepatogus režisierius, ignoruojantis sovietinės valdžios primestas taisykles, ištikimas savo sąžinei ir kūrėjo laisvei.
Valdžios struktūras gąsdino „Barbora Radvilaitė“. J. Grušo aprašytą romantišką Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją J. Jurašas perpynė su legenda, bylojančia jog Vilniaus Aušros Vartų Madonos paveikslą tapiusiam italų dailininkui pozavo Radvilaitė. Spektaklio dailininkė Janina Malinauskaitė ir teatro dekoracijų cecho darbuotojai Eglė Šniraitė-Kybartienė, Nijolė Makarevičienė, Vadas Vyšniauskas sukūrė Aušros Vartų paveikslo kopiją. Buvo sumanyta, kad spektaklio finale skambant Giedriaus Kuprevičiaus muzikai ir giesmei „Pašlovinkim meilę, pagarbinkim mielaširdingumą“, kaip epilogas, kaip himnas meilei ir tėvynei nusileis Aušros Vartų paveikslas. Nusileido. Vieną vienintelį kartą: salėje sėdintiems Kultūros ministerijos, saugumo, teatro meno tarybos atstovams. Spektaklis apšauktas „ideologiškai ydingu, pripildytu religinio misticizmo, per didelio dvasingumo ir nacionalistinių jausmų kurstymu“.
Nepaisyta jokių meninių argumentų. Režisieriui nurodyta atsisakyti paveikslo spektaklio pabaigoje, Barboros vaidmenis atlikėjai Rūtai Staliliūnaitei liepta kuo rečiau scenoje kartoti žodį „Lietuva“. Premjera buvo nuketa į rudenį.
Tačiau 1972 m. rugsėjo 9 d. „Barboros Radvilaitės“ premjeroje J. Jurašo nebuvo, – teatro vadovas jau buvo pašalintas iš teatro, režisieriaus pavardę ištrynė iš spektaklio plakato. Priežastis – rugpjūčio 15-ąją J. Jurašo parašytas atviras protesto laiškas prieš cenzūrą, kurį jis išsiuntė Lietuvos TSR kultūros ministerijai, Kauno valstybiniam dramos teatrui, Lietuvos teatro draugijai, laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai. Sovietinėje žiniasklaidoje laiškas, aišku, nepasirodė. Bet jį po kurio laiko išspausdino Londono žurnalas „Index on Censorship“.
Po dvejų su puse metų Jurašas su šeima pagaliau gavo KGB leidimą išvykti į Vakarus: be pilietybės, be teisės grįžti. Nes buvo politinis emigrantas, išdrįsęs protestuoti prieš sovietinį režimą. O „Barbora Radvilaitė“ su primestomis korekcijomis vaidinta iki 1984 balandžio 1-osios; iš viso parodyti 196 spektakliai. Atgavus nepriklausomybę šalies teatralai šį J. Jurašo pastatymą pripažino ryškiausiu XX a. Lietuvos teatro spektakliu.
Daugiau apie J. Jurašo „Barborą Radvilaitę“ ir kitus spektaklius bus kalbama per balandžio 20 d. 16 ir 17.30 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyksiančias nemokamas ekskursijas. Dalyvaus parodos kuratorė ir aktoriai, vaidinę legendiniame spektaklyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka9
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...