Debiutui literatūroje įkvėpė muzika

Vaiva Vasiliauskaitė – talentinga septyniolikmetė iš Kauno, parašiusi ir jau išleidusi savo pirmąjį romaną. Išleistas jis ne bet kur – ant knygos viršelio puikuojasi vienos didžiausių šalies leidyklų "Tyto alba" ženklelis. Fantastikos žanro romano "Pabusk" autorei tai pirmas, bet ne paskutinis pripažinimo ženklas.

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinė apie savo bendraamžių gyvenimą ir problemas pasakoja maginės fantastikos žanru. Pagrindinė herojė šešiolikmetė Alisa turi garsiąją pirmtakę – Alisą iš Stebuklų šalies. V.Vasiliauskaitės Alisa po vaikystėje patirtos traumos daug ko neprisimena, sunkiai susišneka su tėvais ir bendraamžiais, tačiau vieną vakarą viskas apsiverčia aukštyn kojomis: mergaitė atsiduria kitame, keistame pasaulyje: vaiduoklių sodai, žvėrys, baugios istorijos prie laužo.

Kur sapnas, o kur tikrovė? Kas draugas, o kas priešas? Kuo tikėti ir pasitikėti? Ir kodėl virpa širdis – iš baimės ar iš meilės? Knygos skaitytojams teks gerokai paklaidžioti po Rudens epidemijos nualintą Stebuklų šalį, kol suras tikrąjį "aš". Tai ilga kelionė, pilna iššūkių, tyrinėjant svetimus pasaulius ir pabėgant nuo kasdienybės.

Romano "Pabusk" sėkme bei populiarumu tiki ir leidėja, menotyros dr. Jurgita Ludavičienė ("Tyto alba"): "Visų pirma, jei leidykla imasi leisti knygą, vadinasi, neabejojama jos literatūrine kokybe ir tikimasi, kad skaitytojams knyga taip pat patiks. Tačiau ne taip retai nutinka, kad puiki knyga neišpopuliarėja. Gal per mažai žmonių apie ją sužino, gal ji nepasiekia tų skaitytojų, kuriems ji skirta ir tikrai būtų patikusi. Sunku pasakyti, kodėl skaitytojai kartais nepamilsta vienos ar kitos knygos. Tačiau leidykla visuomet tikisi, kad to verta knyga bus atrasta ir pamėgta. Kaip atsitiks iš tikrųjų – parodys laikas."

Paklausta apie maginės fantastikos žanrą leidėja teigė, kad jis yra išties skaitomas ir populiarus. Taip pat ji negailėjo pagyrų jaunajai rašytojai, kuri jau dabar pripažįstama kaip labai talentinga: "Nėra abejonės, kad jauna autorė – labai išsilavinusi ir talentinga. Ji puikiai jaučia stilių, sugeba kurti sudėtingą siužetą ir aprašyti savo pasaulį taip, kad jis nejučia tampa ir skaitytojo pasauliu."

Apie tai, kaip kilo idėja parašyti knygą – pokalbis su jaunąja rašytoja.

– Kaip jums kilo mintis parašyti knygą?

– Būdama dvylikos mačiau Timo Burtono filmą apie Alisą Stebuklų Šalyje. Filmas man visai patiko, bet galėjau jį ir pamiršti, jei vėliau nebūčiau pasiklausiusi filmui sukurto dainų albumo "Almost Alice" ("Beveik Alisa"). Muzika taip mane įkvėpė, kad negalėjau sustabdyti minčių, kriokliais plūstančių idėjų veikėjams, aplinkai, siužetui. Iš pradžių norėjau sukurti spektaklį, bet neturėjau tam reikalingos komandos. Galiausiai nusprendžiau rašyti knygą. Nuo to laiko ir dirbau su šia istorija, ji vis plėtėsi plėtėsi, darėsi vis sudėtingesnė, kol virto tokia, kokia yra šiandien.

– Ar literatūra, rašymas jums visada buvo mėgstamas užsiėmimas?

– Taip. Nuo mažens buvau knygų žiurkė, nuolat skrajodavau išgalvotuose pasauliuose, kūriau juos ir pati. Ir dabar būtinai turiu skaityti. Tai tiesiog neišvengiamybė. Man to reikia, kad galėčiau rašyti, kad nesurambėtų protas, kad galėčiau pažvelgti į pasaulį vis naujomis akimis. Skaitymas ir rašymas – neatsiejamos mano gyvenimo dalys.

– Kodėl pasirinkote būtent maginės fantastikos žanrą?

– Fantastika yra mano mėgstamiausias žanras, nors daugelis mylimiausių knygų realistinės. Mane žavi virpuliukas, tyrinėjant svetimus pasaulius, man patinka pabėgti nuo kasdienybės ir patirti visišką, jokių taisyklių ar dėsnių neribojamą laisvę. Manau, kad jau visam laikui pasirinkau fantastiką kaip įdomų ir neįprastą būdą išgyventi tikrovę. Nuostabiausios knygos tos, kurios verčia mąstyti, kurti asociacijas, interpretuoti. O fantastika sukuria tam didžiulę erdvę. Dažnai nelengva kalbėti apie nuogus, plikus žmogiškus išgyvenimus, tačiau, aprengus juos simboliais, baimę pavertus kaukėtu priešu, liūdesį – rūku, viltį – gerąja fėja krikštamote, staiga nebesijauti toks sukaustytas, izoliuotas savo kasdienybės pasaulėlyje. Tuomet gyvenimas tampa herojaus kelione, ir jau nebesėdi prislėgtas savo problemų, o stovi mūšio lauke, pakeliui į didžiulę pergalę.

– Kokias knygas skaityti mėgstate labiausiai?

– Skaitau įvairias knygas – nuo pasakų iki filosofijos. Iš kiekvienos, net prastos knygos, gali kažką pasiimti, kažko pasimokyti. Mano mėgstamiausiosios: Hermanno Hesse's "Stepių vilkas", Stepheno Chbosky "Atskalūno laiškai", lietuvių kalba dar neišversta Maggie's Stiefvater "The Raven Cycle" ("Varnų ciklas").

– Kiek laiko rašėte knygą?

– Rašiau nuo dvylikos metų, bet vis perrašinėdama. Taip parašiau tris istorijos versijas. Trečiąją, dabartinę, parašyti užtruko dvejus metus.

– Šiandien viešojoje erdvėje, ypač – tarp jaunų žmonių, lietuvių kalba rungiasi su anglų. Ar jums patinka rašyti lietuvių kalba?

– Negrįžtamai myliu šią kalbą. Tai vienintelė kalba, kuria rašydama jaučiuosi savo stichijoje, kurią pažįstu, žinau posakius, sinonimus, patarles, legendas. Nežinau, ar galėčiau rašyti knygas kita kalba, kurios net gerai mokėdama niekada taip nepažinsiu, kaip savosios.

– Ar dabar ką nors rašote?

– Taip. Šiuo metu pamažu rašau antrąją "Pabusk" dalį.

– Tikriausiai sulaukėte daug palaikymo iš savo šeimos ir draugų. Kaip jie reagavo?

– Šeima ir draugai palaikė nuo pat pradžių. Ko gero, be šio palaikymo ir nebūčiau taip toli nuėjusi. Juk yra skirtumas, ar rašai apsupta priešiškumo, ar meilės. Aš rašiau apsupta meilės. Kai kas padėjo su gramatika, kai kas konstruktyviai pakritikavo, buvo ir pora tokių gerbėjų, kurios su nekantrumu laukė kiekvieno naujo skyriaus ir netgi kiekvienos naujos siužeto pataisos. O kai išleidau knygą, viena pažįstama paskatino visus bendradarbius iš savo darbo skyriaus įsigyti "Pabusk". Man tai buvo be galo maloni staigmena.

– Ar matote save ateityje kaip rašytoją?

– Mano svajonė – būti rašytoja, bet realybė tokia, kad Lietuvoje nelabai iš to pragyvenčiau. Žinoma, rašyti nesustosiu, tik, matyt, negalėsiu tam skirti tiek laiko, kiek jo skirti norėčiau. Dar mane domina menotyra ir filosofija, o pastaruoju metu galvoju studijuoti senąsias graikų ir lotynų kalbas.