- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Gyvenimas turi daug daugiau vaizduotės negu mes“, – juokiasi kompanijos „Dame De Pic“ meno vadovė, choreografė Karine Ponties, kalbėdama apie gyvenimiškus planus ir patirtis. Ką gali žmogaus vaizduotė ir talentas šį vakarą galės pamatyti ir tarptautinio šokio festivalio „Aura“ žiūrovai: Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas specialiai festivaliui paruoštas naujausias menininkės darbas kartu su „Auros“ šokėjais – „Prarasti / Namai toli nuo namų“.
„Man nėra svarbūs dideli vardai“, – prisipažįsta choreografė, du kartus pelniusi Auksinės Kaukės prizą už geriausio šiuolaikinio šokio spektaklius. – Kartais dirbu su dideliais teatrais, bet lygiai taip pat rengiu pasirodymus mažuose miesteliuose. Vienodai vertinu abi patirtis – juk žmonės ir ten, ir ten yra tokie patys“.
– Karine, spektaklyje „Prarasti / Namai toli nuo namų“, kuriame paliečiama namų tema, šoka aštuoni šokėjai iš visiškai skirtingų pasaulio šalių: Meksikos, Australijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Japonijos, Albanijos ir Korėjos. Ką tai suteikia pasirodymui?
– Tai viena priežasčių, kodėl spektaklį pavadinau „Prarasti / Namai toli nuo namų“ – čia yra dabartis. Šokėjai tarsi iš niekur atvyksta į Kauną, čia gyvena, o vėliau – jį palieka. Tačiau tas išvykimas nėra liūdnas – gyvenimas tęsiasi. Tai liečia ir mane, nes visa, kas vyksta, vyksta tik dabar ir tas jų buvimas neturi jokios prasmės. Prasmė atsiranda tada, kai jie kartu dirba. Prasmė yra dabartis.
– Kaip paprastai pasirenkate temą būsimam spektakliui?
– Paprastai viskas priklauso nuo to, su kuo aš dirbu. Turiu kompaniją „Dame De Pic“, kurioje telpa kelios kartos, žmonės joje yra labai skirtingo amžiaus – nuo 18 iki 52 metų. Kurdama naują pasirodymą prie jo dirbu ilgai, paprastai tai trunka dvejus metus. Visada šimtą valandų skiriame improvizacijai, taip aš gaunu labai daug medžiagos. Dirbu kartu su Guillaume T. Fromentin’u, kuris padeda man ir čia, Lietuvoje. Guillaume yra kompanijos technikos vadovas, piešia, rašo, turi akį man labai svarbiose detalėse, kuria apšvietimą – tai labiausiai matoma dalis. Taip pat paprastai bendradarbiauju su kompozitoriumi. Kai pradedu dirbti su komanda – esu sukūrusi du spektaklius Rusijoje, po vieną – Senegale, Kanadoje, Portugalijoje, Čekijoje – niekada tiksliai nežinau, apie ką viskas bus. Tačiau mane labiausiai domina žmogiškumas, slypintis gilesniuose sluoksniuose.
Karine Ponties. / Organizatorių nuotr.
– „Prarasti / Namai toli nuo namų“ pasiūlo prieglobstį aštuonioms būtybėms, kurių takas veda į praradimą ir užmarštį, sukuria namus. O kas jums pačiai yra namai?
– Tai ir yra didysis klausimas (šypsosi). Kas yra namai? Kai kurie namus nešiojasi kuprinėje, kiti – pavyzdžiui, vienas šokėjų Pepe Jaimes, į Kauną atvyko su mažu lagaminu, nežinodamas, ko prireiks. Man namai yra trupė. Jie turi labai stiprų ryšį, iš jų jaučiu labai didelį palaikymą. Kartais namais žmogui tampa vieta, o kartais – žmonės, su kuriais dalijiesi šia akimirka. Taip, nors ir būdamas toli, esi namuose. Atrodo sudėtinga, bet tuo pačiu ir labai paprasta (šypsosi).
– Pirmieji žmonės buvo klajokliai. Spektaklyje kvestionuojate, kokie bus paskutiniai.
Kartais spektaklis sulaukia didelių ovacijų, kartais – tiesiog šypsenos.
– Tai tema, kuri kelia klausimus. Ar mes buvome pirmieji? Ar būsime paskutiniai? Kas bus, jei niekas taip ir neišmoks būti? Kokie dalykai susiję su žmogumi? Kaip bendrauti? Kaip ką nors sutikti? O kaip – ką nors palikti? Kaip būti žmogumi labiau? Kas mus sieja? Ir tai tik pirmasis sluoksnis, kurių spektaklyje yra daug.
– Kaip manote, ką iš šokio spektaklio gali išsinešti žiūrovas?
– Man atrodo, kad kiekvienas pasirodymas mus paliečia skirtingai. Man visada svarbiausia yra žmonės. Aš ir toliau kuriu pasirodymus, nes jie patinka šokio pasaulio profesionalams, bet – ir tai man labai svarbu – juos mėgsta žmonės, kurie, pavyzdžiui, parduoda duoną ir sakosi nesuprantantys šokio. Keliaudama po pasaulį ir stebėdama žmonių reakcijas kiekvieną kartą mokausi. Kartais spektaklis sulaukia didelių ovacijų, kartais – tiesiog šypsenos. Nors mus visus lydi labai skirtingos patirtys, turime labai panašią prigimtį ir kūną, o šokėjas yra tarsi prieiga.
– Nuostabu, kaip šokis sujungia žmones ir individai iš skirtingų šalių gali suprasti pasirodymą.
– Arba nesuprasti. Kartais žmonės tiesiog jaučia. Kiekvieną kartą išėjusi į žmones nežinau, kas atsitiks, ką sutiksiu. Tam tikra prasme, mes kiekvieną kartą pradedame iš naujo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...