- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
-
Vilkijiečiai: V.Petrauskas parodai paskolino tėvo fotografiją, kurioje šis įamžintas su Nemune pagauta lašiša.
-
Susiję: ekspozicijoje – nuotraukos su senųjų vilkijiečių darbo ir poilsio vaizdais bei kiti eksponatai.
-
Panorama: Vilkijos vaizdas nuo Nemuno tarpukariu.
-
Istorija: anų laikų moderni technika, kuria greičiausiai buvo tiesiamas kelias į Jurbarką.
-
Paskirtis: tarpukario Vilkijos amatų centras – Kauno gatvė.
-
Specifika: Vilkijoje veikusios vandens matavimo stoties darbuotojai, be kitų darbų, matuodavo ir didžiulių ledų sangrūdų Nemuno pakrantėse aukštį.
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
-
Fotografijų parodoje – turtingas tarpukario Vilkijos gyvenimas
Amatininkų dirbtuvės, savanoriai, darbininkai, dirbantys ir besiilsintys vietos gyventojai, gimnazistai, žvejai, Nemunas su didžiulėmis ledo lyčių sangrūdomis krante. Tokie nespalvoti tarpukario Vilkijos vaizdai pateikiami parodoje, veikiančioje A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejuje.
Sugaudavo daug lašišų
Fotografijų, dokumentų, leidinių ir kitų Vilkijos praeities liudininkų paroda "Vilkija 1919–1940 m." parengta iš miestelyje įsikūrusio muziejaus rinkinių. Vienoje nuotraukų prie Nemuno įamžintas 1913 m. gimęs vilkijietis žvejys Apolinaras Petrauskas su didele, daugiau kaip metro ilgio, lašiša rankose. "Čia vidutinė lašiša, apie 12–14 kg svorio, matyt, Nemune pasilikusi po neršto. Didelės lašišos apie 20 kg sverdavo. Iki užtvenkiant Nemuną, vasarą čia nemažai tokių lašišų pagaudavo. Kai pastatė Kauno HE, lašišų jau nebepagaudavome", – pasakojo nuotrauką parodai paskolinęs žvejo sūnus Valentinas Petrauskas. Jo tėvas buvo profesionalus žvejys – dirbo Kauno žuvininkystės ūkio Vilkijos brigadoje. Pats V.Petrauskas prisimena studentiškus laikus, kai apie 1970 m. vasaromis grįždavo namo ir padėdavo tėvui žvejoti. "Brigada dar buvo, turėjo savo dorę – anų laikų motorinę žvejų valtį. Su ta dore traukdavo tinklą. Būdavo, užmeta tinklą nuo vienos iki kitos Nemuno pusės, paplaukia apie 300–400 m ir traukia. Jei tinklas nekliūva, plaukia ilgiau. Pradėdavome nuo Raudondvario, išplaukdavome apie 22 val. – per naktį plaukiodavome. Įvairių žuvų pagaudavo: lašišų, ūsorių, starkių, karšių, šapalų. Palyginti su anais laikais, dabar Nemune žuvies iš viso nėra – net brakonieriai nepagauna. Matyt, vanduo užterštas, kad žuvys dingo", – svarstė apžiūrėti parodos užsukęs trečios kartos vilkijietis.
Beveik detektyvo darbas
Ši paroda – A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrėjo Arūno Sniečkaus trijų savaičių intensyvaus darbo rezultatas. "Galvodamas, kaip viską geriau eksponuoti, šių nuotraukų apsuptyje užtrukdavau iki vėlaus vakaro. Atrodė, tarsi tiesiogiai būčiau bendravęs su Vilkijos žemės žmonėmis, kurie kovėsi, statė, arė ar kitais darbais kūrė Lietuvos valstybę, – pasakojo muziejininkas, kurį sužavėjo iš nuotraukų žvelgiantys senųjų vilkijiečių veidai. – Tie veidai tokie šviesūs. Labiausiai pakerėjo atviri žvilgsniai."
Eksponatus parodai A.Sniečkus atrinko iš muziejuje sukaupto per 800 senųjų Vilkijos nuotraukų archyvo. "Sunkiausia buvo atrinkti nuotraukas. Vadovavausi principu eksponuoti tik tas, kuriose iš įamžintų žmonių bent vieną atpažįstu. Norėjosi parodyti ir Vilkijos amatininkus, kurių dauguma buvo žydai, ir valstiečius, ir kunigą, ir teisėjus, ir pirmąją Vilkijos tarybą", – pasakojo muziejininkas.
Ruošdamasis parodai, A.Sniečkus atliko beveik detektyvo darbą Su didinamuoju stiklu ištyrinėjęs mažytes nuotraukas, jis nustatė, kur kokia amatininko dirbtuvė veikė, ištyrinėjo drabužių detales.
"Tarpukariu Vilkijoje tebebuvo apdirbamos odos. Yra žinoma, kad dabartinė Vytauto gatvė anksčiau ilgą laiką vadinosi Odminių. Matyt, anksčiau ten ilgą laiką gyveno ir dirbo odininkai. Kauno gatvėje, šalia kurios įsikūręs ir mūsų muziejus, kūrėsi amatininkai", – žvelgdamas į seną fotografiją su prierašu "Kauno gatvė – Vilkijos amatininkų centras", pasakojo A.Sniečkus. Ant kai kurių pastatų šioje nuotraukoje matėsi iškabos. Išdidinus nuotrauką, paaiškėjo iškabų užrašai. Muziejininkas spėja, kad viename Kauno gatvės namų veikė tarpukario Vilkijos metraštininko, laikrodininko ir fotografo M.Gudzevičius dirbtuvė. "Pastebėjau iškabą, skelbiančią, kad čia dirba laikrodininkas. Matyti ir avalynės taisyklos iškaba. Įdomu, kad kaliošų taisykla veikė atskirai", – šyptelėjo A.Sniečkus.
Atrodė, tarsi tiesiogiai būčiau bendravęs su Vilkijos žemės žmonėmis, kurie kovėsi, statė, arė ar kitais darbais kūrė Lietuvos valstybę.
Pasak jo, be M.Gudzevičiaus šiandien Vilkija negalėtų didžiuotis tokiu gausiu senosios fotografijos rinkiniu. Jo palikimą papildė ir kitas fotografas – V.Uždavinys.
Parodoje eksponuojamas ir Vilkijos žemėlapis, iš atminties sudarytas vienos buvusios Vilkijos žydės, prieš Antrąjį pasaulinį karą emigravusios į JAV. "Ji sužymėjo visus tuometės Vilkijos namus, surašė gyventojų pavardes ar pastatų paskirtį. Šis žemėlapis mums tapo svarbiu informacijos šaltiniu", – A.Sniečkus apgailestavo, kad beveik neišliko nuotraukų, kuriose būtų įamžinti tarpukario Vilkijos gyventojai – žydai.
Vis dėlto kai kurios nuotraukos užminė mįslių, kurių muziejininkas nesugebėjo įminti. "Mane labai nustebino vienoje nuotraukų matomas stulpas, primenantis pasienio stulpą. Ką jis čia galėjo reikšti, kodėl jis čia buvo, niekas negali man paaiškinti", – neįmintą mįslę prisiminė pašnekovas.
Veikė literatūrinė svetainė
"Iš nuotraukų matyti, kad tarpukariu Vilkija buvo nemažas gyvas miestelis, su savo teatru, organizacijomis, mokykla, gimnazija. Pagaliau šiuo namu, kuriame dabar įsikūręs muziejus. Jis anuomet priklausė Olei ir Adrijanui Fiodorovams, neoficialiai buvo vadinamas literatūrine svetaine. Čia lankėsi Antanas Žmuidzinavičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Ivanas Buninas ir daugybė kitų žymių žmonių, – pasakojo pašnekovas. – Čia skambėjo dainos, vykdavo šokiai, buvo rengiami ir siuvimo kursai – Olė Černiauskaitė, kuri vėliau tapo Mongirdiene, dar vėliau – Fiodoroviene, tuos kursus vesti kviesdavo Zingerį. Taigi, šis namas buvo tam tikras kultūros ir amatų centras Vilkijoje."
Tarpukariu Vilkija buvo valsčiaus centras. Čia veikė Vilkijos savivaldos taryba, policija, teismas. Ir, kaip matyti iš nuotraukos, teisme darbuotojų buvo nemažai. Tarpukariu Vilkijoje veikė ir mėgėjų teatras. "Lietuvoje ir Vilkijos krašte kūrėsi "Pavasarininkų", "Angelaičių" moterų organizacijos. Itin didele narių gausa išsiskyrė Vilkijos šaulių būrys. Vieni Vilkijos krašto žmonės plušėjo statydami naujus pastatus, kiti – gausindami savo žemės derlių. Šiuo laikotarpiu suklestėjo ir Tallat-Kelpšų ūkis – jis tapo pačiu pažangiausiu to meto Lietuvoje. Ir nuotraukose ta pažanga matyti: traktorius, kuliamoji mašina", – muziejaus įkūrėjo žodžiais, sprendžiant iš gausios spaudos ir knygų leidybos, tuo laikotarpiu Vilkijos žmonės labai daug skaitė.
Įvyko didžiausia avarija
Vietos šviesuolių vedami vilkijiečiai tarpukariu būrėsi į organizacijas, chorus, statė spektaklius. Vienas tokių šviesuolių – Vilkijos kunigas Stanislovas Bačkis. Vienoje nuotraukų jis įamžintas su parapijiečiais prie mūrinės neogotikinės bažnyčios. Jo iniciatyva, aktyviai remiant parapijiečiams, ši bažnyčia ir iškilo.
Fotografijose užfiksuotas ir kitas reikšmingas įvykis – 1920 m. gimnazistų ir mokytojų eitynės į naują gimnazijos pastatą Vydūno alėjoje. Kitoje nuotraukoje matome, kad 1921 m. vasario 16-oji jau švenčiama prie naujosios gimnazijos. Kai Vydūno alėjoje pastatė mokyklą, čia dar nesidriekė kelias į Jurbarką – jis ėjo aukščiau, Vilkijos viršutine dalimi. Beje, tame kelyje įvyko didžiausia tarpukario laikų avarija Lietuvoje – žemyn nugarmėjo autobusas. Apačioje, palei Nemuną einantis kelias į Jurbarką, sprendžiant iš nuotraukų, buvo tiesiamas 1920–1921 m. Nuotraukoje užfiksuota ir senovinė technika, naudota tiesiant kelius, – vedžiodamas po parodos ekspoziciją pasakojo A.Sniečkus. – Šioje nuotraukoje įamžinti žmonės matyti ir kitoje nuotraukoje – susėdę prie tuometės Vilkijos arbatinės. Matyti, kad žmonės pasipuošę tais pačiais drabužiais. Vadinasi, įsiamžinę prie kelių tiesimo technikos, jie atėjo į arbatinę aptarti tai, ką matė, ir atšvęsti."
Parodos uždarymo renginyje kovo 17 d. 16 val. dalyvaus rašytojas, poetas ir režisierius Vytautas V.Landsbergis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...