Į archyvą – pajausti istorijos kvapo | kl.lt

Į archyvą – pajausti istorijos kvapo

  • Teksto dydis:

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio metai kviečia pasijusti istorijos dalyviais ir atminties puoselėtojais. Nieko keista,  kad Tarptautinei archyvų dienai paminėti temos nereikėjo ieškoti.

Pagarbos ženklai signatarams

Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA) šia proga birželio 4 d. 15 val. vyks apskritojo stalo diskusija "Lietuva: valstybė ir jos kūrėjai". Dalyvaus parodos "Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai" kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, diplomatas, Kauno Sąjūdžio tarybos ir Sąjūdžio seimo narys Vidmantas Povilionis, VDU profesorius humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vaičenonis, KRVA parodos "Lietuvos Sąjūdžiui – 30" kuratorė Nijolė Ambraškienė. Diskusiją moderuos KRVA direktorius Gintaras Dručkus.

Šią diskusiją papildys ir suteiks vizualumo demonstruojamos parodos. Bus pristatyta Lietuvos ypatingojo archyvo parengta kilnojamoji paroda, skirta sovietų valdžios represuotiems 1918 m. vasario 16 d. Akto signatarams ir valstybės vadovams. Sovietų politinio teroro aukomis tapo šeši Vasario 16-osios Akto signatarai: Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis (buvo sušaudyti), Vladas Mironas ir Donatas Malinauskas (mirė kalėjime ar tremtyje), Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis (kalinti ir persekioti iki mirties). Stenduose iliustruojama signatarų veikla tarpukario Lietuvoje ir sovietų valdžios represijos prieš juos.

Archyve veikiančioje parodoje "Laikinoji sostinė ir Vasario 16-oji" pristatomi keturiolikos KRVA saugomų 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų asmens, jų šeimų ir veiklos Kauno mieste dokumentai. Demonstruojami Vasario 16-os dienos paminėjimo švenčių ir renginių skelbimai, atspindintys įvairių organizacijų dalyvavimą jose. Eksponuojami ir 1918 m. gruodžio 18–19 d. įvykusių pirmųjų rinkimų į Kauno miesto tarybą dokumentai.

Skirta Sąjūdžio jubiliejui

Įsimintina šiemet yra ir kita data – 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė. KRVA saugomi Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir Lietuvos Sąjūdžio Prienų tarybos dokumentai primins, kad kartu šiemet minime ir Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 30-metį.

Tarptautinę archyvų dieną kauniečiai kviečiami minėti gilinantis į Lietuvos valstybės archyvų parengtą parodą "Lietuvos šimtmečio puslapiai" – ji bus atidaryta VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre birželio 5 d. 16 val. Archyvuose saugoma šalies istorija prieinama kiekvienam, tačiau nedaugelis žino, kokius dokumentus saugo archyvarai ir kaip iš tiesų atrodo jų originalai. Lietuvos archyvų darbuotojai peržiūrėjo 100 metų laikotarpį, atrinko 100 reikšmingiausių įvykių ir juos reprezentuojančius dokumentus, kurių originalus saugo archyvai. Parodos ekspozicija – kitokia nei įprasta. Lankytojams bus pristatyta spalvų ir šviesų instaliaciją – 50 kubų, kurios fone skambės ištraukos iš XX a. pradžios lietuviškų radijo laidų.

Šiuo metu KRVA – didžiausias regioninis valstybės archyvas Lietuvoje, išsiskiriantis ir saugomų dokumentų datavimu.

Besidomintieji istorija ir archyvo veikla laukiami apžvalginėse ekskursijose, kurios organizuojamos birželio 7 ir 8 d. 12 val. "Priimsime ir organizuotą lankytojų grupę, pageidaujančią ekskursijos kitu laiku", – pastebėjo KVRA darbuotojai, ragindami ekskursijomsregistruotis telefonu (837) 207 696 arba e.p. kaunas@archyvai.lt.

Lentynas matuoja kilometrais

Tarptautinė archyvų diena – tai ir proga įvertinti šių istorinius dokumentus saugančių įstaigų svarbą. Visuomenės požiūris į archyvus ir pageidavimai ne visuomet atitinka archyvų galimybes, nes daugeliu atveju viską lemia įvairios veiklos finansavimas, techninė bazė.

Archyvų veiklą pastaraisiais metais sunkino ir komplikavo valstybės archyvų ir įstaigų reorganizavimas, pareikalavęs papildomų, iš anksto nenumatytų, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. Kauno apskrities archyvą reorganizavus į KRVA, turintį Alytaus ir Marijampolės filialus, archyvas labai išaugo. Dabar jame – 3 858 fondai, arba kitaip – 1 743 519 apskaitos vienetų, užimančių 14 638 tiesinių metrų dokumentų lentynų.

Kadangi dokumentai iš valstybės ir savivaldybės institucijų saugoti priimami nuolat, bendrieji rodikliai kasmet keičiasi. Šiuo metu KRVA – didžiausias regioninis valstybės archyvas Lietuvoje, išsiskiriantis ir saugomų dokumentų datavimu – seniausias čia saugomas dokumentas siekia XVI a. (karaliaus Žygimanto Senojo privilegijos nuorašas), taip pat čia saugomi ir XIX–XX a. Kauno gubernijoje veikusių įstaigų dokumentai.

Tarp KRVA įgyvendintų įspūdingų projektų – 2015 m. iš dalies finansavus parėmus Kultūros tarybai iš Gruzijos nacionalinio archyvo parsivežtos skaitmeninės dokumentų kopijos, susijusios su Pažaislio vienuolyno istorija.

Šių dokumentų atsiradimo už tūkstančių kilometrų istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo paslaptinga, tačiau labai gerai iliustruojanti XX a. pradžios realijas. Už anticarinę veiklą Gruzijos vyskupas Kirionas carinės Rusijos valdžios 1904 m. buvo ištremtas į tuometės Rusijos imperijos pakraštį – Pažaislio vienuolyną. Nuslopinus 1831 m. sukilimą, caro Nikolajaus I įsakymu šio vienuolyno ankstesnieji šeimininkai kamaldulių vienuoliai buvo ištremti, o 1842 m. čia įkurtas stačiatikių Ėmimo į dangų vienuolynas.

Atvykęs į nuniokotą Pažaislio vienuolyną, vyskupas Kirionas užmezgė ryšius su lietuvių bendruomene, ėmė tyrinėti vienuolyno archyvą, domėjosi jo istorija. 1908 m. išvykdamas atgal į Gruziją, Kirionas su savimi išsivežė ir dalį rastų dokumentų. Taip Gruzijoje atsidūrė nemažai vertingų XVI–XVII a. dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno veikla ir jame saugotais atitinkamais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikotarpio dokumentais, kurie buvo surašyti senąja gudu, lenkų ir lotynų kalbomis.

XXI a. iššūkiai

Šiuo metu KRVA kartu su filialais dirba 50 darbuotojų. Archyvo darbuotojai atviri: džiaugiasi praktiką atliekančiais studentais istorikais, bet į savo būtį mielai priimtų jaunų istorikų ar komunikacijos specialistų, mokančių kalbas, kuriomis parašyti dokumentai.

Tyrinėtojų dar laukia daug netikėtų dokumentų ir kartu  džiaugsmų, nes archyve yra didelė dalis bylų, ypač iš Kauno gubernijos laikotarpio, kurių niekas dar neskaitė. Šiuo metu vykdomas archyve saugomų dokumentų skaitmeninimas, tik kol kas tinkamai pateikti sukauptą skaitmeninį turinį nėra galimybės dėl ribotos ir pasenusios techninės bei programinės įrangos, kuriai įsigyti trūksta lėšų.

Kaip puikus skaitmeninės programos įgyvendinimo pavyzdys vadinami suskaitmeninti dokumentų fondų apyrašai, kai tyrinėtojai gali dirbti ne tik archyve.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių