- Daiva Povilaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu pasaulyje priverstinai migruoja daugiau kaip 65 mln. žmonių. Visi jie nori gyventi geriau. Siekdami geresnio gyvenimo bėgame iš gimtųjų miestų, darboviečių, šeimų. O jei žmogus pabėga į kitą šalį, ar dėl to jis prastesnis? Ar iš Lietuvos išvykę emigrantai, ar atvykę imigrantai verti mažiau pagarbos? O tie, kurie lieka namuose, pasiryžę iškęsti netgi karą, tauresni už kitus?
Namai net ir per karą
Diskusijose apie pabėgėlius bene daugiausia kalbama apie tai, kad reikia atskirti, filtruoti ekonominius pabėgėlius nuo karo pabėgėlių. Atskirti tuos, kurie nori geriau gyventi, nuo tų, kurie bėga nuo mirties. Nes tik pastariesiems reikia iš tiesų padėti. Yra dar ir tokie pabėgėliai, kurie gyvena karo zonoje, bet bėgti niekur nebenori. Apie tokius pasakoja XI tarptautinio Kauno kino festivalio dokumentinis filmas "194. Mes, pabėgėlių stovyklos vaikai" ("194.Us, Children Of The Camp", rež. Sameris Salamehas, 2017).
Tai filmas apie Palestinos pabėgėlius, kurių istorija paini: 1948 m. šie palestiniečiai priverstinai paliko namus ir persikėlė į kitas arabų valstybes. 1967 m., Izraeliui užėmus Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą, jiems teko palikti susikurtus namus ir vėl bėgti. Taip dalis jų atsidūrė Jarmuko stovykloje. Tai Damaske, Sirijos sostinėje, 1957 m. įkurta didelė Palestinos pabėgėlių stovykla. Per daugelį metų ji įgavo miesto elementų: čia veikia mokyklos, ligoninės, parduotuvės, kursuoja viešasis transportas. Čia auga jau trečioji stovyklos gyventojų karta, paveldėjusi pabėgėlių statusą.
Ši stovykla dabar karo zonoje, bet filmo herojams tai namai: kelionė iš vaikų darželio, laikant tėvo ranką, mama, laukianti vakarienės, draugai ir kaimynai. Kadangi karas arti, norėdami išgyventi, jie turi bėgti lygiai taip, kaip bėgo jų seneliai ir tėvai. O tie, kurie apsisprendė pasilikti, kelia vestuves tarp griuvėsių, ieško gyvųjų po antpuolių...
Aptartuose festivalio filmuose žmonės perduoda mums žinią ne tik apie save, bet ir apie mus pačius.
"Netikiu, kad viskas pakryps į gera. Bet į bloga irgi nepakryps – blogiau nebeįmanoma", – sako jaunikis, spintele užstumdamas skylę vonios kambaryje. "Nesaugu, bet išvykti nenoriu", – antrina jo nuotaka. Kitame kadre, sugriuvus namo viršutiniam aukštui, moteris jau kraunasi lagaminus, vyras sėdi ant grindų, abu tyli. Ji išvyksta, jis lieka, nes pavargo būti pabėgėliu. Filmas nutrūksta staiga, kaip ir vieno šio filmo herojų gyvenimas.
Nesusikalbėjimas
Jarmuko ir Sirijos pabėgėliai pasklido po visa pasaulį: dalis jų pateko į Europą ir buvo apgyvendinti stovyklose toliau nuo miestų, kur apribota judėjimo laisvė, griežtos taisyklės, bet yra šilto maisto, organizuota higiena, nakvynė ir gydytojo priežiūra. Bėgant nuo mirties tai yra išsigelbėjimas, bet net ir tokiomis aplinkybėmis, pora metų tokios rutinos gali tapti nepakeliama. Apie tai – kitas festivalio filmas "Tempelhofo oro uostas" ("Central Airport THF", rež. Karimas Ainouzas, 2018).
Tai žvilgsnis į Berlyne dar Hitlerio laikais pastatytą didžiausią Europos pastatą, kuriame šiandien įkurta pabėgėlių stovykla. Filmas stiprus socialiniais kontrastais: krykštaujančios berlyniečių šeimos – niūrūs pabėgėlių veidai. Ryški pavasario saulė – kurtinančiai garsi angaro šviesų užgesinimo ceremonija, po kurios viskas paskęsta tamsoje.
Sustyguota vokiška stovyklos tvarka tinka tiems, kas bėga nuo giltinės. Bet jei nebėgi nuo mirties, o tetrokšti orumo, čia gali pasijusti įkalintas. Todėl įtampa kaista. Pavargę, suglumę savanoriai vokiečiai ir nusivylę stovyklos gyventojai. Vyresnio amžiaus vokietė aiškina šaukiančiam pabėgėliui, kad tik praėję visas procedūras jiedu su žmona galės susitikti Frankfurte. "Suš...tu" vokiečių maistu skundžiasi rūkantys jauni vyrai. Siras, tyliai sutikęs stovykloje jau antrą gimtadienį, per vokiečių kalbos pamoką, mokytojai kalbant apie malkas, kurias reikia įdegti, norint išsivirti maisto, pratrūksta – "kokios dar malkos, dabar yra dujos ir elektra!"
"Niekur neisiu, jei teduos 400 eurų", "durni tie vokiečiai" – šaiposi, pritariamai linksi, kikena kiti. Norėtųsi, kad Tempelhofo oro uostas būtų blogas sapnas, bet čia viskas tikra. Gydytojas iš Irako, jau dvejus metus dirbantis vertėju šiame centre, nesako nieko – žvilgsnyje telpa visa žlunganti viltis gyventi geriau. Kur savigarbos riba, kai reikia rinktis tarp gerovės ir laisvės?
Vokiečiai nemoka meluoti
Dokumentika – keistas kino žanras. Vaidybiniame filme aktorius turi keletą dublių, keletą bandymų perduoti norimą žinią. Dokumentikoje pasisakyti galima tik vieną kartą – žmogus sukaupia visas jėgas vieninteliam jam duotam šansui.
Aptartuose festivalio filmuose žmonės perduoda mums žinią ne tik apie save, bet ir apie mus pačius. Abu filmai – apie bėgančius žmones. Pirmasis – apie Jarmuko stovyklos gyventojus, kurie nenori palikti namų, nepaisant karo ir "dingsta, siekdami svajonių". Antrasis – apie tuos kitus, bėgančius nuo mirties, skurdo, nuo tikrų ar galimų persekiojimų, nenusisekusio gyvenimo.
Filmo pabaigoje, ekrane išnyra senis skaudančia koja, irakietis gydytojas iškart pagyvėja: pagaliau jo žinios bus naudingos. Jis apžiūri senį, aiškina vokiečiams, kaip reikėtų gydyti. Tuo metu apyžlibis pacientas į kamerą nustebęs kartoja: "Ar aš galėjau kada senatvėje pasvajoti, kad pateksiu čia? Tie vokiečiai!.. Neįtikėtina... Jie visiškai nemoka meluoti, tik pamanykit – visiškai nemoka!"
Gydytojas liūdnai šypsosi, žvelgia per langą – jo žvilgsnyje irgi nėra nė kruopelytės apgaulės.
Kas? Filmo "194. Mes, pabėgėlių stovyklos vaikai" seansas.
Kur? Kauno kultūros centras "Tautos namai".
Kada? Rugsėjo 26 d. 20.30 val.
Kas? Filmo "Tempelhofo oro uostas" seansas.
Kada? Rugsėjo 26 d. 19.30 val., rugsėjo 30 d. 18 val.
Kur? "Romuvos" kino salėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...