„Kaunas Wi-Fi“ – Guinnesso rekordų knygos verta pjese

  • Teksto dydis:

Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pakvietė į tarptautinę festivalio "Nerk į teatrą 2019" metu menininkų iš Izraelio Ariel Sereni Brown, Asaf Schouten, Yuval Goren, Ron Asulin ir NKDT aktorių sukurto teatrinio eksperimento "Kaunas Wi-Fi" premjerą.

"Kaunas Wi-Fi" vadinama Guinnesso rekordų knygos verta pjese: ją kuriant dalyvavo apie šešios dešimtys žmonių. Menininkai iš Izraelio sugalvojo specialią informacijos rinkimo techniką – kūrybines dirbtuves, kurių metu kaip prieigos tašką panaudojo pačius žiūrovus, kurie buvo paprašyti rašyti dialogus pagal jiems pateiktas situacijas.

Sujungus daugybę komponentų – aktorių vaidybą, vaizdo technologijas, gyvą DJ muziką scenoje – sukonstruotas interaktyvus performansas, kuriame vienos šeimos istoriją regime tarsi kompiuterinį žaidimą "Minecraft", sudėliotą iš klišinių situacijų blokų.

Ten, toje belaidėje erdvėje, gali būti bet kuo, gali keliauti bet kur, sutikti bet ką.

Premjeros išvakarėse su teatriniu žaidimu supažindinta taip pat neįprasta forma. Pradėta nuo pasivaikščiojimo po vyksmo erdvę, architektūriškai priminusios ilgą tunelį, padalytą į atskiras veiksmo vietas, kurių kiekviena skiriasi savo kontekstu (nuo saunos iki žydinčio sodo; nuo sterilios, baltos erdvės, kurios viduryje – spausdintuvas iki paauglio kambario su pačiu jaunuoliu jo kampe, o kitame gale – dar ir rusų šnipų kabina).

Patekęs į tunelį primenančią erdvę eksperimento dalyvis / aktorius žiūrovui tampa nematomas. Tačiau kiekviename achitektūrinio objekto segmente įrengtos erdvę stebinčios kameros, kurios tiesiogiai transliuoja vaizdą scenos viduryje esančiame ekrane. Įdomu buvo vaikščioti ir patirti, kaip teatras išsineria iš įprasto matmens žiūrovai–scena ir atsiveria kita dimensija.

Pasivaikščiojimas po tunelį vyko greitai, vienam iš eksperimente dalyvaujančių NKDT aktorių Gintautui Bejeriui glaustai apibūdinant kiekvieną tunelio erdvę. "Prieš įžengdami į sauną, saugokite galvą, žemos lubos. Saunoje galite prisėsti. Gal galiu jums pasiūlyti rankšluostį? Iš saunos keliaujame į sodą. Gal norite cigaretės? Čia galite užsirūkyti. Sodas tai – santykių mezgimo erdvė, ilgų pokalbių apie gyvenimo prasmę vieta. Keliaukime toliau. Patekome į kambarį, kuriame stovi spausdintuvas. Jis turbūt neveikia. Spausdintuvas spausdina pjesės tekstus. Atneškite lapų. Bandysime spausdinti", – tokie komentarai pažindino su nauja, neįprasta erdve. Viskas abstraktu, greita, su daug pakilių emocijų.

Šis patyrimas labai priminė informacijos, gaunamos virtualioje erdvėje, pobūdį: daug, emocingai, tačiau fragmentiškai ir be turinio.

Eksperimentu "Kaunas Wi-Fi", anot jo autorių, ironiškai žvelgiama į XXI a. žmones, kaip į įrenginius, susietus sudėtingais bendražmogiškais bei technologiniais ryšiais –  ir tuo pačiu ieškoma atsakymo į klausimą: kas tie mus siejantys ryšiai. Tad logiška, kad pristatant eksperimentą ir spaudos atstovai buvo patalpinti internetinės informacijos burbule (šiuo atveju – tunelyje). Lyg ir veiksmo buvo, lyg ir kalbų netrūko, o viskam pasibaigus – burbulas sprogo.

Tas sprogimo jausmas kasdienybėje pažįstamas kiekvienam: informacijos gauname daug, tačiau mažai ką atsimename, o dar mažiau yra to, kas mus sujaudina, paskatina susimąstyti. Kiek daug kartų pagauti emocijų mes netikrus dalykus palaikome faktais ir tik gerokai vėliau, atsikvošėję, pasijuntame apgauti, nuvilti, apkvailinti?

Toks yra mus supantis pasaulis, kurio dalimi esame. Jame per daug realybę iškreipiančių filtrų, per daug vaidybos, netikrumo. Bet visa tai įtraukia tarsi į sūkurį, iš kurio ne taip labai ir norisi ištrūkti. Nes ten, toje belaidėje erdvėje, gali būti bet kuo, gali keliauti bet kur, sutikti bet ką. Belaidis ryšys neprašo įsipareigoti, jausti atsakomybės: kažkas nepatiko – užblokuoji, ištrini, atsijungi. Jautiesi laisvas, pats sau patinki, kad gal nieko daugiau ir nereikia? Juk taip gyventi patogu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių