Kauniečio darbuose atgimsta XIX a. technologijos

Kaunietis fotomenininkas Matas Laužadis – vienas iš nedaugelio lietuvių fotografų, fotografuojančių analogine didelio formato 4x5 colių kamera. Šios kameros atsirado XIX a. pabaigoje. Už Lietuvos ribų su jomis dirba profesionalūs fotografai, kurių lūkesčių skaitmeniniai fotoaparatai nepateisina.

Užsienyje – vis populiariau

Fotografija M.Laužadį lydėjo nuo mažens – ja užsiėmė jo tėvas Kastytis Laužadis, Kaune, Nemuno gatvėje, turėjęs savo fotoateljė. Būsimasis fotomenininkas vaikystėje keliaudavo į tėvo laboratoriją ir sėdėdavo jam ant kelių prie didintuvo, kol šis dirbdavo.

Baigus mokyklą, M.Laužadį patraukė Kauno kolegijoje, Justino Vienožinskio menų fakultete naujai atsidariusios fotografijos katedros studijos. Čia fotomenininkas pirmąkart ir susipažino su didelio formato kamera, kuri vėliau tapo pagrindiniu jo kūrybos įrankiu. Studijų metais šiomis kameromis teko atlikti įvairias kūrybines užduotis, o po studijų jam savo analoginę didelio formato kamerą perleido Lietuvos fotografijos klasikas Rymantas Penkauskas.

Lietuvoje su šiomis kameromis dirba nedaugelis. "J.Vienožinskio menų fakultete su šia kamera dirba saujelė studentų bei mano dėstytojai. Dar keletas žmonių – Vilniuje. Apytikriai paskaičiavus, su šiomis technologijomis Lietuvoje dirba apie 30, daugiausia 40 žmonių", – pasakojo M.Laužadis.

Užsienyje situacija kitokia. "JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje yra susidariusi tam tikra srovė fotografų, kurie dirba komercinėje srityje ir nori išgauti dar kokybiškesnę raišką, didesnę tonų skalę, o tai gali suteikti šios kameros", – pasakojo menininkas.

Unikalios savybės

Pati analoginė fototechnika atsirado dar XIX a., tačiau didelio formato kameros, jų detalės bei speciali chemija iki šiol yra gaminamos ir parduodamos. Tokia kamera darytos fotografijos nuo skaitmeninių fotografijų skiriasi daug geresne raiška, aštresne optika, puikesne kokybe.

Pasakodamas apie senųjų technologijų pranašumus, M.Laužadis vardijo: toninė raiška analogine kamera darytoje fotografijoje gali siekti apie 150 milijonų megapikselių, o šių laikų kokybiški žurnalistiniai fotoaparatai gali pasiūlyti tik apie 20–50 milijonų. Pavyzdžiui, jeigu fotografas kuria žmogaus portretą ir turi labai gerą skenuoklį, portretą jis gali priartinti iki žmogaus odos porelių – su skaitmeniniu fotoaparatu darytomis fotografijomis išlaikant tokią pačią kokybę tai padaryti būtų neįmanoma.

Didžiausias analoginės fotokameros pranašumas, anot M.Laužadžio, – tikrumo jausmas, nes tokiu fotoaparatu padaryta nuotrauka bus vienintelė, nepakartojama.

Pats fotografas susikomponuoja sau kadrą – analoginėje kameroje yra rankenos, kurios padeda stumdyti vaizdą į viršų, apačią, kairę ir dešinę. Prie vienos nuotraukos fotografai prastovi mažiausiai dešimt minučių, o norint padaryti itin gerą fotografiją, gali tekti prie vieno kadro pastovėti ir 2 valandas tiesiog komponuojant vaizdą ir belaukiant tinkamos šviesos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

r.p

r.p portretas
PUIKU,TAI SENA MANO SVAJONĖ ,vis dar neįgyvendinta.Turiu kameras 4,5x6 ,6x6 ,6x9 ,10x15 ,13x18 ,18x24...ir joms kasetes,optiką..velniškai gražios,ypač dera gamtoj,norėčiau susisiekti su šiuo fotografu,

Daiva

Daiva portretas
Linkiu tvirtybės,kantrybės ir įstabių sustabdytų akimirkų!!!!

Arūnas Kulikauskas

Arūnas Kulikauskas portretas
Taip, tai puikus procesas, taip, Matas yra jaunas, savitas ir daug žadantis jaunas fotografas, vienas iš nedaugelio mūsų šalyje. O rašytojai dar reiktų mokytis ir mokytis ir mokytis ir mokytis, kito patarimo jai neturiu. Nesusigaudymas kyšo iš kiekvieno sakinio.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių