Kauniečio malonumas – netradicinis triratis

Bėgiojimas, krepšinis, sporto salė? 50 metų treneriui ir verslininkui Laimontui Rakauskui tradicinės sporto pramogos neįdomios. Jis mieliau važinėja riedučiais, propaguoja šiaurietišką ėjimą, seniai pamėgo vandens sklandytuvą, o dabar – triratį motociklą – žmogaus judesiais valdomą transporto priemonę.

"Čia nėra nei pedalų, nei variklio, – šyptelėjo Laimis, užlipęs ant "Trikker Roadster". – Jis juda pasitelkiant judesius – veikiant kūnui, perkeliant svorį nuo vienos pusės ant kitos."

Triratis motociklas turi panašumo į kalnų slidinėjimą ar riedučius, kur dirba išorinė kojos dalis, reikia tinkamai pasvirti ir cikliškai subalansuoti judesius.

"Kai sėdime ant dviračio, beveik nedirba viršutinė kūno dalis, todėl šaltuoju metu mums nėra labai malonu, o važiuojant triračiu motociklu proporcingai dirba visas kūnas, vidiniai raumenys. Nuvažiavęs 10 kilometrų jauti malonų nuovargį, o kūnas – kaip plieninis", – linguodamas į šonus įgūdžius demonstravo L.Rakauskas.

Devintajame dešimtmetyje brazilo išrastą, vėliau amerikiečių užpatentuotą, dabar olandų gaminamą triratį motociklą Laimontas įvaldė per dvi po kelias valandas trukusias treniruotes.

"Filmuke pamačiau esmines kūno pusiausvyros treniravimo pamokas, – aiškino sporto treneris. – Užspaudi stabdžius ir kilstelėjęs vairą bandai kuo ilgiau išsilaikyti ant dviejų, galinių ratų ir po to atleidęs vieną, po to kitą stabdį, kilnoji kojas. O truktelėjęs rankomis bei pasviręs į priekį ir naudodamasis savo kūnu, pradedi važiuoti. "Triračiu motociklu  lengviau pradėti važinėti riedutininkams ar slidinėjantiesiems kalnuose."

Iš aliuminio pagamintas apie 12 kilogramų sveriantis triratis motociklas turi du galinius diskinius stabdžius. Ideali vieta važiuoti – lygus pagrindas, tačiau su didesnius ratus turinčiu "Roadster" galima važiuoti ir ne itin lygiu paviršiumi.

"Įgudę meistrai sugeba pasiekti net 30 kilometrų per valandą greitį, – Laimontas važiuoja apie 15–18 km/val. greičiu. – Juo gali pavažiuoti į nedidelį pakilimą, jei lygus kelias – tai ir susisiekimo priemonė. Tačiau jo funkcija – kūną treniruojanti pramoga."

Kokį didžiausią nuotykį, važiuodamas netradiciniu triračiu, patyrė L.Ramonas?

"Nuotykis – važiavimas, nes visi žiūri išplėstomis akimis ir nesupranta, kaip judi, jei nėra nei variklio, nei pedalų, – nusijuokė Laimontas. – Tiesa, praeiviai juokingų klausimų, kaip prieš penkerius metus, kai, pamatę šiaurietiškas lazdas, nuoširdžiai teiravosi, kur pamečiau slides, neužduoda."