Konkurso dėmesio centre – giminės herbai ir maldaknygės

Šiemet 20-ąjį kartą surengtas moksleivių kūrybinių darbų konkursas "Giminės medis" sulaukė net 135 moksleivių iš įvairių Lietuvos vietovių darbų. Konkurso dalyviai varžėsi pagal kelias kūrybinių darbų temas. Tarp nugalėtojų buvo ir Kauno miesto bei rajono moksleivių.

Įtvirtina istorinę tiesą

Kauno tautinės kultūros centro (KTKC) salės priemenėje kvepėjo raudonšoniai obuoliai, o sausakimšoje salėje aidėjo smagios liaudies muzikos melodijos – taip prasidėjo 20 kartą surengtas projekto "Giminės medis" finalinis renginys.

Kaip pastebėjo KTKC direktorė Vilija Kepežinskienė, renginys sutapo su KTKC ir Kauno sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos 30-mečiu. Tokie sutapimai neatsitiktiniai – jie patvirtina tautinės kultūros ir istorijos ryšį. Viena iš tokio ryšio puoselėjimo krypčių – KTKC drauge su Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija organizuojamas moksleivių kūrybinių darbų konkursas "Giminės medis". Baigiamąjį jubiliejinio konkurso renginį vedusi projekto  koordinatorė Jurgita Kilikauskienė pasidžiaugė kasmet augančiu moksleivijos susidomėjimu savo šeimos, giminės istorija, konkurso dalyvių išradingumu, kūrybingumu, sumanumu. Šis konkursas ir jo dalyvių kūrybiniai darbai, kaip taikliai pastebėjo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos bei Kauno apskrities bajorų draugijos Įvaizdžio grupės vadovė Kristina Savickytė-Giedraitienė, – vienas iš būdų užkirsti kelią Lietuvos istorijos iškraipymams.

Ką simbolizuoja žuvys?

Konkurso "Giminės medis" kūrybinų darbų grupėje "Giminės herbas" tarp 20 dalyvių geriausiais pripažinti gimnazisto iš Molėtų Kipro Mongirdo, Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijos moksleivių Augustino ir Pavelo Ozarovskių bei Edmundo Žuravskio darbai, kuriuose buvo sukurti nauji arba pateikti esami surasti giminės herbai.

Štai molėtiškis K.Mongirdas, vadovaujamas mokytojos Virginijos Petrauskienės, pateikė įdomią gilias šaknis turinčios giminės herbo sukūrimo istoriją, paaiškino herbe esančių simbolių reikšmę. Pavyzdžiui, stručio plunksnos simbolizuoja tiesą, tvarką ir teisingumą, žuvys – privilegijas, ąžuolo lapai – stiprybę ir tvarką. Kipras šį giminės herbą sukūrė iš dviejų ankstesnių, rastų Lietuvos centriniame istorijos archyve dviejų herbų. "Darbą atlikau remdamasis savo prosenelio Mikalojaus Mongirdo (1908–1965) archyviniais dokumentais ir J.Klietkutės knyga "Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė ir Ignas Stropus". Kipras pateikė ir įspūdingą herbo istoriją, prasidedančią nuo LDK laikų. Tėvo dienos proga sukurtą naująjį herbą Kipras padovanojo tėčiui, perkėlęs jį ant baltos vėliavos. Apibendrindamas savo įspūdingą darbą, Kipras pasidžiaugė, kad jam pavyko išsiaiškinti, jog Mongirdai turi giminės herbą, ir pažadėjo ateityje parašyti Mongirdų giminės istoriją.

Rankų darbo knyga

Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos ketvirtokė Renata Ereminaitė "Giminės medžio" projekte dalyvauja jau penkerius metus. Šį kartą ji tapo viena iš geriausių projekto dalies "Mano šeimos istorija" (20 dalyvių) autorių. Renata savo darbą iliustravo septynių kalbintų Skuodo rajono 94–99 metų senolių nuotraukomis ir jų pasakojimais, kurie, darbo autorės įsitikinimu, yra svarbūs ne tik jai ir šalies istorijai, bet ir senoliams, kurie labai džiaugėsi pasitaikiusia proga pakalbėti, prisiminti praeitį. Renata savo darbą iškalbingai pavadino "Septynios širdys – 100-mečio istorijų saugotojos". Tokį pavadinimą patvirtina, pavyzdžiui, Renatos kalbintos senolės Adelės Eidiejienės pasakojimas apie tėvą knygnešį, kuris buvo įsitikinęs – jei išliks lietuviška spauda ir žodis, Lietuva vėl bus laisva. Moksleivė savo darbe pateikė tris valandas vaizdo įrašų ir 36 spausdintus puslapius su senolių pasakojimais. Autorę dirbant konsultavo mokytojos Rasma Staškuvienė ir Lina Sėlenienė.

Renginio dalyviams labai patiko nuoširdus Margaritos Mateikatės (mokytoja Eglė Nachajienė) iš Vilniaus "Ryto" progimnazijos darbas. Mat mergaitė ne tik drąsiai pasakojo apie savo senelius ir prosenelius, bet ir sulaukė plojimų, pateikusi rankų darbo knygą, savo pačios piešiniais savitai ir kartu gan dokumentiškai iliustruotą šeimos istoriją.

Išsaugojo šeimos relikvijas

Konkurso dalyje "Šeimos relikvijos ir fotografijos" savo šeimos relikvijas, senas fotografijas tyrinėjo ir kūrybinius darbus pristatė net 38 vaikai ir jaunuoliai iš visos Lietuvos. Pasirodo, ne vienoje šeimoje yra senų giminės relikvijomis tapusių daiktų: carinės priespaudos laikus menančių žvakidžių, maldaknygių, pagalvių užvalkalų, senų rankdarbių, laiškų, atvirukų, monetų, dėžučių ir pan.

Tarp geriausių darbų autorių buvo ir Emilija Karlonaitė (Kauno P.Mašioto pradinė mokykla, mokytoja Rima Matulionienė), Sabrina Kulikauskaitė (Kauno tautinės kultūros centras, mokytoja Roma Kotryna Juškienė), Deivina Bendikaitė (Čekiškės P. Dovydaičio gimnazija, mokytoja Eglė Simonaitienė), Emilija Greviškytė (Rokiškio r., Pandėlys, mokytoja Virginija Danienė).

Kūrybingiausi giminės medžiai

Net 55 dalyviai pateikė kūrybinius darbus tema "Giminės medis". Gražiausius, kūrybingiausius medžius pateikė Andrėja Venclovaitė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokykla, mokytoja Vaida Kriščiūnienė), Kipras Achramavičius (Kauno "Saulės" gimnazija, mokytoja Audronė Kondrotienė), Lukas Dargužas (Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija, mokytoja Dacė Šimulionienė).

Giminės istorinio paveldo, genealogijos tyrinėtojus ir savo šeimos herbų kūrėjus, jų mokytojus pasveikino, įteikė dovanas, dėkojo Kauno apskrities bajorų draugijos vadas Algirdas Prekeris, K.Savickytė-Giedraitienė, Snieguolė Jurskytė ir kiti šio 20-jo konkurso rėmėjų ir partnerių atstovai. Kauno tautinės kultūros centro bendruomenei už šio labai reikalingo jauniems žmonėms ir Lietuvai konkurso organizavimą nuoširdžiai padėkojo Čekiškės pedagogai, įteikę rudens gėrybėmis kvepiančią pintinę renginio vedėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių