- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Menininkės Julijos Pociūtės kūriniai – lyg detalės iš autobiografijos, kuri (už)rašoma instaliatyviuose tūriniuose objektuose, fotografijose, vaizdo kūriniuose. Gyvenimo tėkmė kūrėjai padiktuoja įrašus, kurie per išgrynintą ir švarią estetiką, manipuliacijas atspindinčiais paviršiais, simbolių kalbą, praskleidžia laiko, atminties, kaitos virsmus.
– (Auto)portretas – tai kopija, atspindys ar akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška?
– Tai nuolatinis savęs (at)kartojimas kiekvieną akimirką arba atspindys, kuris atsiranda vis iš naujo.
– Kūrimo procesas remiasi stebėjimų metu sukaupta medžiaga ar impulsyviu, momentiniu įspūdžiu, kurį norisi išsaugoti?
– Visi procesai susideda iš atskirų momentų. Tik galbūt vieni iš jų yra stipresni, kiti praslysta nepastebėti. Kūrybiniame procese vyksta nuolatinis stebėjimas, tam tikras virsmas, kuris vystosi sava eiga. Vieno kūrinio gimimo procese gali užgimti kažkas nauja, staigaus, bet iš esmės tai tik to paties proceso tęsinys. Dėl to sudėtinga išskirti vieną kūrinį ir aprašyti atskirai nuo visumos, kurioje jis egzistuoja. Taip, kaip žmogus gali būti apibūdintas kaip atskiras individas, tačiau kai matomas kontekstas, kuriame jis egzistuoja, kokia yra supanti aplinka – galima lengviau jį suprasti. Mes sąveikaujame su aplinka, kuri tampa ir mūsų dalimi.
– Kas lemia kūrinio medžiagiškumo pasirinkimą?
– Pasirinkimas, manau, susijęs su atsitiktinumu kūrybiniame procese, kuris nuveda į tam tikrą apsisprendimą. Galvojant, kad atsitiktinumas neegzistuoja – pasirinkimas tiesiog atsitinka susikaupus tam tikram krūviui.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Kūrinyje, kuris nebuvo kurtas kaip autoportretas, nors šiuo atveju galima jį taip vadinti, naudojami dažuose įmerkti pirštų atspaudai, liečiant jais stiklo plokšteles, iš kurių sudėliojamas kortų namelis. Šiuo atveju kūnas tiesiogiai sąveikauja su kūriniu, tapdamas simboliniu savęs įamžinimo elementu. Iš pirštų atspaudų galima tiksliai nustatyti žmogaus tapatybę.
– Koks yra kūrinio ir erdvės / aplinkos santykis? Ar erdvė / aplinka yra objekto dalis, ar priešprieša, suteikianti lauką jam atsiskleisti?
– Man svarbi vieta, kurioje kūrinys atsiranda. Konkreti erdvė ir kūrinys, sąveikaudami tarpusavyje, leidžia jų santykį paversti vientisu lauku. Taip žiūrovas, būdamas toje vietoje, per atskirus kūrinius gali perskaityti visą istoriją. Man įdomus erdvės ir kūrinių santykis. Kartais, kai ateini į tuščią galeriją, jauti, kad čia jau lyg nieko netrūksta, pati erdvė yra pilna. Tada dėliodama kūrinius stebiu, kaip šie suskaido jos vientisumą, įneša savo pasakojimą, pradedantį veikti erdvėje.
Man įdomus erdvės ir kūrinių santykis. Kartais, kai ateini į tuščią galeriją, jauti, kad čia jau lyg nieko netrūksta, pati erdvė yra pilna.
– Kūrinio formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Negalvoju apie tai.
– Kuo žvilgsnis į save, (auto)portrete, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Tame žvilgsnyje daugiau visumos. Jis apima daugelį prieš tai buvusių žvilgsnių, kurie virsta besitęsiančiu stebėjimu.
– (Auto)portrete žvilgsnis fokusuojamas: į save, pro save ar atsiribojant nuo savęs (pažvelgiant į save tarsi į nepažįstamąją)?
– Šio kūrinio atveju susijungia kelios plotmės: viena – tai tikslus savęs apibrėžimas, užfiksuojant pirštų atspaudus; kita – veiksmas, kuris sustabdomas kortų namelio pavidalu, apimančiu laikinumo įvaizdį. Čia mane domina, kaip žmogus liečia daiktus, nuolat palikdamas žymes. Galima nuo vienų paviršių tas žymes nuvalyti, ištrinti, o ant kitų jos pasilieka, sluoksniuojasi, maišosi. Rodos, jei galėtume įžiūrėti kūno, pirštų prisilietimų paliekamas žymes – pamatytume prisilietimų žemėlapį, sluoksniais dengiantį įvairius paviršius.
– (Auto)portrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Mano kūriniuose daug praeities. Ji pasireiškia įvairiais pavidalais: gali virsti abstrakčia forma, linija, peršviečiamu elementu ar vaizdu.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų kūrinių (kodėl būtent jį pasirinkote kaip geriausiai jus reflektuojantį darbą)?
– Pasirinkau šį kūrinį dėl jame panaudotų pirštų atspaudų, nes tai (iš dalies) tiksliausiai apibrėžia tapatybę ir kartu lyg ir nieko apie mane nepasako. Man įdomus tikslumas, duomenys aprašant asmenį, matmenys, spalva, parametrai, pirštų atspaudai, kurie apibrėžia ir nustato tapatybę.
Lyg priešprieša tikslumui yra suvokimas, kad save regi skirtingą: viskas persipina, susimaišo su aplinka, mintimis, patyrimais, vaizdais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 25–31 d.1
Kovo 25 d. Batniavos biblioteka: 16.30 val. Edukacija „Velykinių margučių marginimas“, organizatorius – biblioteka. Kovo 26 d. Rokų laisvalaikio salė: 9.30 val. Edukacinė valanda „Kiaušinių marginimas vašku ir ...