Lagaminų parodoje – ir XIX a. gaminiai

Lagaminą labai brangino

Vienas seniausių parodos "Lagaminas" eksponatų – unikalus XIX a. Prancūzijoje pagamintas lagaminas (medinė dėžė su apdaila), kurio dabartinė savininkė – Laimutė Marija Rimskienė, gyvenanti Liučiūnų kaime, Kauno rajone. Medinis dėžės karkasas apkaustytas plona skardele, dekoruota išspaustomis reljefinėmis gėlėmis, paspalvintomis ruda ir geltona spalvomis. Dekoras primena "Luis Vuitton" stilių. Lagaminas jau turi keturis metalinius ratukus ir abiejuose galuose odines rankenas. Kas žino, galbūt šio lagamino meistras tuo metu ir buvo įkvėptas Paryžiuje išpopuliarėjusių "Luis Vuitton" lagaminų? Lagamino prabangi apdaila ir dekoras leidžia manyti, kad šį prabangų daiktą įsigyti galėjo tik pasiturintis asmuo. Tai, kad lagamino pirkėjas neeilinis, patvirtina ir šio eksponato istorija. Šio lagamino savininkas – Nepriklausomos Lietuvos karininkas Petras Užbalis (Zablockis) (1904–1991). Kaip pasakoja giminaičiai, tikėtina, kad lagaminą Petrui padovanojo brolis Stasys Užbalis (Zablockis) (1906–1942), studijavęs karo mokslus Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje (pranc. École d’Artillerie de Fontainebleau). Petras Užbalis šį lagaminą nepaprastai brangino ir visur keliaudavo su juo. Dabartinė lagamino savininkė yra brolių Užbalių giminaitė.

Iš skirtingų kolekcijų

Ekspozicijoje taip pat galima išvysti generolo Stasio Raštikio (1896–1985) lagaminą, su kuriuo 1944 m. vasarą garsusis karvedys iš Lietuvos iškeliavo į Vokietiją. Šį ypatingą eksponatą 1996 m. Antano ir Jono Juškų muziejui padovanojo anglų kalbos dėstytoja ir vertėja Vijolė Arbas, 1990 m. iš Amerikos sugrįžusi į Lietuvą ir dabar gyvenanti Kaune.

Parodoje galima išvysti ir didžiojo lietuvių keliautojo, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko lagaminą. Kaip pasakoja T.Ivanausko įdukra Eleonora Baltuškevičienė, su šiuo lagaminu 1931 m. profesorius išvyko iš Lietuvos į ekspediciją Pietų Amerikoje. Jis buvo skirtas asmeniniams daiktams susidėti.

Parodoje tarp įprastų galima pamatyti ir lagaminų-skrynių, pintų iš nužievintų karklo vytelių: XX a. pradžios, Pietų Vokietija, užapvalintais kampais žaliais dažais dekoruotas lagaminas, saugomas Babtų kraštotyros muziejuje, ir keturkampis lagaminas, savo forma primenantis dabartinį – iš Juozapo Liekio privačios kolekcijos. Šios kelioninės dėžės jau turi užraktą, tačiau labai primityvų – per kilpas perveriamą metalinį strypą, kurio gale įveriama spyna. Tai užrakinamų lagaminų prototipai.

Parodoje iš viso eksponuojami 44 įvairiausi lagaminai ir jų prototipai. Šalia skrynias primenančių kelioninių talpyklių rodomi mediniai, iš lentų, medžio faneros rankomis pagaminti, apkaustyti metalo skarda ir kartoniniai, menantys sovietmetį lagaminai, pagaminti pramoniniu būdu.

Vežėsi 80 lagaminų

Parodoje apžvelgiama ne tik kelioninių talpyklių nuo pintos skrynios (dėžės) ar lagamino-spintos vystymosi iki lagamino istorija, bet ir mados įtaka bei kitos temos, besisukančios apie lagaminą.

Žinoma, kad, kai garsioji aktorė ir dainininkė Marlene Dietrich 1936 m. keliavo su dukra Maria Riva, jos bagažą sudarė daugiau nei 80 lagaminų ir skrybėlių dėžių, įskaitant lagaminus-spintas. Didžiuosius sunkius lagaminus-spintas ji vadino drambliais. Ypač svarbūs artistei buvo viešbučio lipdukai: atvykusi ji iš karto puldavo juos klijuoti. Lipdukai ant lagamino – tai antspaudo atitikmuo pase. Tuometis moto skambėjo taip: "Parodyk man savo lagaminą, aš žinosiu, kur tu buvai." Ilgainiui lagaminas tapo padėties visuomenėje simboliu – kuo didesnis ir brangesnis, tuo jo šeimininkas turtingesnis.

Iki XIX a. kelioninių skrynių dangčiai turėdavo išgaubtą pavidalą, kad nuo jų nubėgtų lietaus vanduo, bet dėl to juos būdavo nepatogu krauti vieną ant kito. Būdingą išvaizdą lagaminai įgijo XIX a. pradžioje. Tuomet prancūzų meistras Louisas Vuittonas ėmė gaminti lagaminus – kelionines skrynias su plokščiu dangčiu. Tai išsprendė krovimo ir vietos problemą – lagaminus buvo galima krauti vieną ant kito. L.Vuittono lagaminai, kaip ir skrynios, buvo tvirtos formos, nors juos neretai gamino iš gana minkštų medžiagų.

Paroda Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris) veikia iki rugsėjo 3 d.