- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Platybė: taip dabar atrodo Jenisiejus pakeliui iš Krasnojarsko į Divnogorską.
-
Privilegija: šis dokumentas suteikė kunigui K.Švirmickui pirmenybę keisti arklius ilgoje kelionėje.
-
Išliko: Z.A.Aleksos-Angariečio byloje rasti keli raštai apie jį ir keli paties ištremtojo prašymai.
-
Lietuvių sibiriados kloduose – netikėti atradimai
Istorinėje prezidentūroje buvo pristatytas Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Sibire paieškos projektas "Lietuvių sibiriada", atvėręs mums iki šiol mažai žinomus arba visiškai nežinomus lietuvių pėdsakus, dokumentus.
Tremtis – skaudi bausmė
Nuo seniausių laikų tremtis iš gyvenamosios vietos buvo laikoma didžiausia bausme. Pavyzdžiui, X a. pr. Kr. senovės Romoje amžina tremtis kaip bausmė galėjo būti skirta didžiausiems nusikaltėliams. Mums, lietuviams, trėmimai dažniausiai asocijuojasi su 1941–1953 m. represijomis, tačiau tremčių ar net savanoriškai dėl įvairių priežasčių pasirinkto gyvenimo Sibire būta ir anksčiau.
Šią primirštą tiesą patvirtino projektas "Lietuvos sibiriada", kurio dalyviai keliose ekspedicijose į Irkutsko, Tomsko, Krasnojarsko archyvus surado vertingų Lietuvai dokumentų. Projekto dalyviai visa, ką buvo galima fotografuoti, kopijuoti, parvežė į Lietuvą.
XIX a. aidai
"Mes, tyrinėdami senosios lietuvių diasporos Sibire paveldą, ne tik parvežėme į Lietuvą daug informacijos, bet ir siekiame ją paskleisti Lietuvoje įvairiuose reginiuose, susitikimuose su gyventojais, internete ir kitur", – aiškino susitikime su kauniečiais minėto projekto vadovas Viktoras Bilotas, besidomintis istorija VDU doktorantas.
Didelio susidomėjimo Lietuvoje sulaukė pernai vasarą Tomsko ir Irkutsko sričių archyvuose ekspedicijos dalyvių rasti 1836–1923 m. dokumentai, liudijantys, pavyzdžiui, apie ištremtus 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyvius, kitus politinius ir nepolitinius tremtinius, valstiečius, įvairius specialistus.
"Štai 1863 m. penkiolikmečio sukilimo dalyvio kauniečio Prano Jonaičio prašymas grįžti į tėvynę. Tačiau tai tik vienas pavyzdys iš 200 sukilėlių lietuvių, ištremtų į Jenisiejaus guberniją. Jų žinialapius ar kitus dokumentus atvežėme į Lietuvą. Mums pavyko aptikti ir savanoriškai atvykusių iš Lietuvos teritorijos ir Sibire įkūrusių Naujausios Baisogalos, Šeduvos, Andriejevkos kaimus gyventojų sąrašus", – sakė V.Bilotas.
Tarp surastų dokumentų yra ir lietuvių išeivių, sukūrusių Sibire šeimas, ir po Pirmojo pasaulinio karo panorusių grįžti į tėvynę, tremtinių prašymai leisti į gimtinę ar, atvirkščiai, buvusių tremtinių ar naujai atvykusių iš Lietuvos žmonių prašymai steigti privačius verslus Sibire.
Didžiausia pasaulyje parapija
Projekto dalyviai Irkutsko srities archyve surado dokumentų ir apie Irkutsko katalikų bažnyčios statybą, kuriai vadovavo Antanas Staseliūnas, apie šios bažnyčios kleboną Kristupą Švirmicką, kilusį iš Suvalkijos. Beje, K.Švirmickas 40 metų vadovavo anuomet didžiausiai pagal plotą pasaulyje Irkutsko katalikų parapijai. Archyve aptiktos minėtos bažnyčios senojo altoriaus fotografijos, dokumentai apie kitus lietuvių dvasininkus.
Krasnojarsko krašto valstybiniame archyve aptikta ir Zigmonto Antano Aleksos-Angariečio byla su jo nuotrauka. Šis iš Suvalkijos kilęs revoliucionierius, XIX a. pradžioje studijavęs Varšuvos veterinarijos institute, buvo iš jo pašalintas už dalyvavimą anticarinėje demonstracijoje. Grįžęs į Lietuvą ir tapęs Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu Panevėžyje, 1909 m. buvo suimtas, kalintas, 1915–1917 m. gyveno tremtyje, Jenisiejaus gubernijoje.
Brolių Yčų pėdsakai
Ypač vertingos Tomsko srities archyve aptiktos šio miesto universiteto studentų, būsimųjų nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjų brolių Jono ir Martyno Yčų, Jono Aukštuolio asmens bylos ir kt. Priminsime, kad Martyną Yčą, būsimą tarpukario Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministrą, studijuoti teisę Tomsko universitete pakvietė mokyklos direktoriumi tame mieste dirbęs vyresnysis jo brolis pedagogas Jonas, vėliau tapęs nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėju, profesoriumi, nacionalinės istoriografijos pradininku.
O kas yra girdėjęs apie Joną Aukštuolį – pirmąjį tarpukario Lietuvos ambasadorių Švedijoje? Nedaugelis. Juolab retas kuris žino ir apie artimą brolių Yčų ir J.Aukštuolio giminystę – jie buvo pusbroliai. Tai, matyt, ir lėmė, kad broliai Yčai turėjo įtakos J.Aukštuolio sprendimui taip pat atvykti studijuoti į Tomską, kai jo teisės studijos Peterburgo universitete nutrūko dėl dalyvavimo studentų streike. Kadangi J.Aukštuolis nenorėjo prarasti vienų studijų metų (tokia jam buvo skirta bausmė), jis išvyko tęsti teisės studijų į Tomsko universitetą, kur jau studijavo M.Yčas. Baigęs studijas, J.Aukštuolis, kaip ir broliai Yčai, grįžo į Lietuvą.
Parvežė virš 1 700 dokumentų
Šis projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant asociacijai "Lietuvių tiltai", Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Lietuvos valstybės istorijos archyvui (LVIA), Vytauto Didžiojo universitetui, Sibiro lietuvių bendruomenėms. Kaip šio projekto dalyviai, Krasnojarsko srities archyve šiemet lankėsi LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė ir projekto vadovas V.Bilotas.
Anot asociacijos "Lietuvių tiltai" prezidentės dr. Juditos Džežulskienės, pernai projekto dalyviai parsivežė apie 700 vienetų dokumentų kopijų, o šiemet – daugiau nei 1 000. Jos pateko į LVIA ir bus prieinamos visiems, kuriems rūpi ir įdomi ši tema. "Džiugu, kad į šią veiklą įsitraukia grįžę į Lietuvą tremtinių palikuonys, projekto dalyviams padedantys surasti lietuvių kultūrinį paveldą Sibire ir jį sugrąžinti į Lietuvą", – sakė dr. J.Džežulskienė.
Pasak Lietuvių išeivijos instituto atstovės dr. Daivos Dapkutės, XIX a. pabaigoje Rusijoje galėjo būti apie trečdalis milijono lietuvių, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jam vykstant – dar daugiau. Mat bėgo nuo karo net ir valstiečiai, kuriems išsiskirti su savo ūkiais buvo itin sunku. Po 1918 m. vasario 16-osios į Lietuvą grįžo daugybė emigrantų, bet ir Rusijoje jų liko nemažai. Pastarųjų likimai lauks savo tyrinėtojų, kai visiškai atviri taps Rusijos archyvų sovietiniai fondai. Kitose ekspedicijose projekto dalyviai planuoja Tobolsko, Omsko, Vladivostoko archyvuose toliau ieškoti svarbių Lietuvos istorijai dokumentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...