- Neringa Krikščiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
-
Menas, matomas ne tik akimis
Kokiais pojūčiais galime pažinti mus supančią aplinką? Mes galime ją matyti, užuosti, liesti, girdėti, netgi nujausti. Tokiais pat pojūčiais galime pažinti ir meną.
Kalbant apie vizualųjį meną, šis labiausiai mus paveikia savo spalvomis, formomis, vaizdais arba tų vaizdų sukeliamomis emocijomis. Kaip pamatyti meną, kai akys nemato nieko? Taktilinis, arba lietimu paremtas, pažinimas ir yra pagrindinė "Muziejaus neregiui" idėja – modernų ir šiuolaikinį meną pažinti ne matant, o liečiant.
Ši nuolatinė Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus ekspozicija yra itin įdomi ne tik neregiams bei silpnaregiams, bet ir žvitrų regėjimą turintiems žmonėms. Būtent čia be jokios baimės būti apšauktam kūrinius galima liesti. Tai, sakyčiau, yra netgi būtina sąlyga – liesti kūrinius tam, kad juos pažintum. Visi čia esantys kūriniai yra itin faktūriški ir pasiduodantys lietimu paremtam pažinimui.
"Muziejuje neregiams" eksponuojami gerai žinomų menininkų kūriniai. Čia savomis rankomis galima paliesti Roberto Antinio, Gintaro Kamarausko, Virginijaus Kašinsko, Auksės ir Dariaus Petrulių, Leono Striogos, Eimučio Markūno, Evaldo Pauzos ir kitų menininkų kūrinius – tai dažniausiai vizualiais pojūčiais paremtų parodų metu vargu ar būtų galima padaryti. Šalia šių menininkų kūrinių, prieš kelias savaites patogiai įsitaisė jaunųjų kūrėjų darbas "Johny Onefinger" ("Džonis Vienapirštis"). Darbo autoriai – Gintautė Teresė Juciūtė ir Mantas Zinkevičius.
Dailę Klaipėdoje studijavusi G.T.Juciūtė ir Vilniaus Gedimino technikos universitete architektūrą studijavęs, šiuo metu kinematografija besidomintis M.Zinkevičius taktiliniu pažinimu paremtame kūrinyje lankytojų rankoms sukuria naują būtybę – dirbtinį padarą. Šis padaras – tai, kaip teigia, patys autoriai, kateterinių šeimos atstovas, jo kūnas susideda iš darinių, panašių į šonkaulius, iš kurių išauga kateteriai. Spalva – juoda, kai kur pasirodanti kobalto mėlyna. Bene įdomiausia šio išgalvoto ir sukurto padaro dalis – žmogaus pirštas, kyšantis iš po šonkaulių. Simboliškai nurodant, kad be žmogaus rankų šis padaras nebūtų gimęs ir be žmogaus rankų nebus iki galo pažintas. Pirštas čia tampa visko pažinimo ir viso ko kūrimo įvaizdžiu. Žvelgiant į šį keistą kūrinį, jis iš tiesų primena neaiškų šliužą, vabalą ar kitokį bestuburį padarą, turintį galybę ataugų, kuriomis juda ir maitinasi.
Apie "Džonį Vienapirštį", kolektyvinę kūrybą ir taktilinio meno niuansus – pokalbis su abiem menininkais. Atsakymai į klausimus – kaip ir "Džonis Vienapirštis" – bendras jų kūrybos vaisius.
– Pati idėja – kūrinys, atrodo, turi itin daug prasminių sluoksnių – tai ir savotiški žmogaus plaučiai, ir unum digitum (vienapirščio) gyvio sukūrimas. Jūsų pačių nuomone, kur yra šio kūrinio stiprybė?
– Manome, kad kertinė meno paskirtis yra padėti žmogui pajusti, stimuliuoti žiūrovo / lietiko viduje emocijas ir paskatinti jas pastebėti, suprasti. Džonis yra specialiai kurtas lytėti, nuosekliai skenuoti, atpažinti. Tai keistas daiktas, turintis vardą ir pavardę, tad yra ne tik gyvas, bet ir asmuo, tačiau nepanašus į nieką, ką yra anksčiau tekę lytėjimu tyrinėti. Netikėtai rastas pirštas yra netikėtumas, pokštas.
– Liečiamasis menas – ko reikia norint perteikti toai, ko negalima pamatyti? Ką duoda kūrinio nematymas, tik lietimas?
– Neregiai yra įpratę prie gyvos ir negyvos aplinkos, viskas, ką jie pažįsta, yra tikra ir natūralu. Regintieji yra matę gausybę keisčiausių iliustracijų, komiksų, filmų – daug realybėje neegzistuojančių gyvių ir daiktų. Mūsų noras buvo paskatinti lytėjimu įvertinti kuriam – daiktų ar gyvų padarų – pasauliui priklauso Džonis. Tyrinėjant jį nuo viršaus iki apačios žmogus turi pats nuspręsti, kas tai yra, ką jis liečia, rasti kažką pažįstamo ir netikėto, rasti, kaip tai sujungti į vientisą prasmę. Tam tikra prasme liečiantysis taip pat dalyvauja Džonio identiteto ir vietos pasaulyje ieškojimuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...