Menininkė šokiruoja papuošalais iš vištų kaulų

Matydama, kaip kažkas skaniai graužia vištos kakliuką, Kauno rajone gyvenanti dailininkė Ilona Kristina Leporda atsidūsta: "Ech, gaila. Suvalgė karolius. O juk buvo galima kaulus panaudoti įdomiam darbui."

Mintis kilo valgant

Žemuosiuose Šančiuose prie Nemuno kranto gimusi, dabar Rokuose gyvenanti energinga ir jaunatviška dailininkė nestokoja originalių idėjų.

Viena jų kilo 2011 metais, kai 51-erių amžiaus menininkė nusipirko gundančiai atrodžiusių rūkytų vištos kakliukų.

"Skanavau, dėliojau lėkštėje kauliukus ir kilo minčių. Smulkūs, daug skylučių, įdomūs ornamentai – jie priminė keramikos ir stiklo lydinį. O kodėl jais nepasipuošti?" – šypsodamasi Ilona Kristina ištiesė pirmus namie pagamintus raudona ir juoda spalvomis nudažytus kaklo papuošalus iš vištos kaulų.

Šiuos ir dar vienus iš neįprastos medžiagos – vištos kaulų pagamintus karolius ji laiko namuose atminčiai, kaip talismaną. Keliolika kitų papuošalų, kuriuos vėliau pagamino, Ilona padovanojo draugams ir pažįstamiems.

Tiesa, nuo minties iki pirmo kūrinio įgyvendinimo praėjo beveik pusmetis.

"Reikėjo surinkti daug vištų kakliukų kaulų, nes ne kasdien juk gardžiuojamės tokiu patiekalu, – nusijuokė šmaikštauti mėgstanti menininkė. – Vienam papuošalui reikia aštuonių–dešimt vištų kakliukų. O žinot, kokios šiais laikais mažos vištos."

Niekas netiki

Pirmą kartą savo darbą ji pristatė Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Apdovanojimą gavusi I.K.Leporda visus šokiravo paskelbusi, kad kaklo papuošalas pagamintas iš vištų kaulų.

"Niekas nepatikėjo. Manė, kad tai – keramika, molis, galbūt – lydytas stiklas, – Ilona šyptelėjo. – O jūs – pagalvotumėte, kad tai iš vištos kaulų? Iš stručio viską gamina. Net blakstienas naudoja šepetėliams, plunksnas – dulkėms valyti. Visi žinome apie kūrinius iš dramblio kaulo, bet negirdėjau, kad kas ką nors  gamintų iš vištos kaklo slankstelių."

Savo darbo technologijos detalių Kristina neatskleidžia. Bet prisipažįsta, kad tokiems papuošalams tinka ne viskas: dažniausiai netinka vištos kaklo slankstelių viršutinė ir apatinė dalis, nebent – papuošti, kartais smulkesnių ar didesnių kaulų reikia atsikratyti, dekoruodama ji naudoja įvairaus ornamento kauliukus, papuošalą "paskanina" karoliukais ar kitomis bižuterijos detalėmis.

Vieni kakliukai platesni, kiti – siauresni, didesnės, gilesnės atšakos jai primena snaiges, todėl jas dažniausiai komponuoja į papuošalo vidurį.

Kaulus menininkė nudažo aliejiniais dažais ir laku, o papuošalą veria ant valo.

Rinkdama kaulus neišsiduoda

"Man patinka naujovės, kitoniškumas, sugalvoti kažką savo, – prisipažino prieš dešimt metų dėl stuburo traumos ligoninėje gulėjusi ir tuomet keramika susidomėjusi dailininkė. – Gyvenimas eina į priekį, todėl nestoviu vietoje. Kaip ir brisdami tekančia upe mes niekada nebrendame tuo pačiu vandeniu."

2011 metais sukūrusi pirmus du kūrinus, net intensyviai naršiusi internete ji nerado analogų.

Iš vištų kakliukų kaulų gaminamos apyrankės nepraktiškos: užkliudžius, greitai gali nulūžinėti kaulų galiukai.

Kitų vištos kaulų papuošalams Ilona nenaudoja: jie ne tokie efektingi ir įmantrūs, minkšti, turintys skysčių.

"Per dvi dienas pagaminu vienus karolius, – reikia ir laiko, kol nudžiūsta dažai. Bet, žinoma, daugiausiai laiko užtrunku, kol surenku kauliukus", – aiškino menininkė.

Ilona atsiduso: parduotuvėje vištos jau būna išdarinėtos, supjaustytos puselėmis, ketvirčiais, todėl ji priversta pirkti rūkytus vištų kakliukus.

"Valgyti daug rūkytos mėsos negalima", – šyptelėjo dailininkė. Todėl neretai vištos kaklų kaulų ji gauna iš draugų, prašydama neišmesti ir meluodama, kad jų reikia kaimyno šunims. Pati kakliukus valgo atsargiai, stengiasi nenukąsti galiuko.

"Širdį perveria, kai kažkas apkramto kakliukus, – prisipažino I.K.Leporda. – Šmėkštelėja mintis, kad suvalgė karolius ar kažką tokio, ką įdomaus galėjau padaryti."

Tiktų ir žmogaus kaulai?

Dovanų gavę kaklo papuošalą iš Ilonos, dauguma žmonių net neįtaria, kad jis – iš vištos kaulų. Atsitiktinai ar iš menininkės artimųjų sužinoję, lieka apstulbę ar net šokiruoti.

Todėl dabar parodžiusi karolius, ji atsinešė ir nudažytų kakliuko kaulo gabaliukų.

Ne, ji nemano, kad vištos kaulų papuošalai atneša nelaimę ir to nesieja su vudu magija ar bloga energija: "Žmonės juk vilki ir dėvėtus drabužius, naudoja senus daiktus, nors nieko nežino apie jų savininkus, o gal jie yra mirę?"

Nors Ilona neslepia, kad yra prietaringa. Savo namų pamatų kampuose pagal senovinius lietuvių papročius ji užkasė po du nudažytus margučius ir padėjo pinigų.

Pati namą stačiusi, kadaise automobilius iš Vokietijos gabenusi ir savo rankomis juos remontavusi menininkė save vadina laidininke, kuriai kyla daug minčių, o jas ji gali realizuoti ir perteikti žmonėms.

"Papuošalai iš vištų kaulų – gražu ir kelia gerų emocijų", –  I.K.Lepordos 30 metų dukra ir 26 metų sūnus jau seniai žino, jog mama gerąja prasme "išprotėjusi".

Po akimirkos Ilona šyptelėjo: "Įdomu būtų gaminti papuošalus iš įvairiausių komponentų, net ir iš žmogaus stuburo slankstelių."