- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Patricija Gilytė
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
-
Menininkės P. Gilytės paroda – žvakių šviesoje
Galerijos "Meno parkas" antro aukšto ekspozicinėje erdvėje – tamsa ir išretėjęs oras. Laikinai, kol tęsiasi menininkės Patricijos Gilytės paroda "STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų", čia nėra apšvietimo. Tamsai prasklaidyti, šešėliams atsiskleisti uždegamos žvakės. Jos kvepia, šildo ir ramina, nuteikia nostalgiškai.
"Dažniausiai autoriai parodose pristato naujausius savo kūrinius, o ši ekspozicija sudaryta iš skirtingu laikotarpiu kurtų darbų, jų atrankos metu galvojant apie tai, kaip vienas kūrinys susijungs su kitu, nes per šį sujungimą pasakojama istorija apie mane", – pirmąjį kartą Lietuvoje surengtą personalinę parodą apibūdina P.Gilytė.
Galbūt todėl ir atrodo, kad menininkė savo darbų net neeksponuoja, kitaip pasakius, jie (pa)veikia savo buvimu, o ne forma; pasikartojančiu judesiu, o ne monumentalia stovėsena (pavyzdžiui, ant pjedestalo).
Žvakių šviesoje nieko aiškiai nematyti, o tai, kas regima, atrodo siurrealu: aukštyn kojomis kabanti ir spyglius metanti besisukanti eglė, urbanistinis miesto peizažas, sudėliotas iš daugybės geometrinių, medines kaladėles primenančių, figūrų, sienoje šviečianti pilnatis ar miškas, kuriame nejuda net oras, tačiau eglės – virpa.
Pagrindinė išraiškos priemonė parodoje – vaizdo projekcijos, atvedančios žiūrovą prie fragmentiško vaizdo. Jis matomas, tačiau protu iki galo nesuvokiamas, nes kažkurioje vietoje prasilenkia su tuo, kas įprasta: eglė įprastai juk stiebiasi į viršų, pilnatis spindi danguje ir t.t., atrodytų viskas prasilenkia su realybe.
"Tačiau žiūrovams svarbu atrasti ritmą, pulsaciją parodoje, net ir neskaičius ekspoziciją apibūdinančios koncepcijos", – sufleruoja menininkė.
Žvakes norisi paminėti dar kartą. Ne todėl, kad jos yra vienintelis apšvietimo šaltinis erdvėje – žvakės atgaivina praeities dvelksmą, apšviečia būtąjį laiką, suskaido jį virpančiomis liepsnomis. Tarsi viskas, kas yra apšviesta žvakių, pradeda vykti lėčiau arba visai sustoja (tiesiog būna).
Apie tą buvimą, kai viskas "jau buvo, įvyko" ir yra P.Gilytės personalinė paroda. Kitaip dar šią ekspoziciją galima būtų apibūdinti "apie ne(be)gyvąją būtį (natiurmortus)", ne(be)tekantį laiką. Pauzę, kuri nenuves niekur, bet leis pabūti čia ir pajausti tai, kas skleidė garsus ir nutilo, kas judėjo, bet pavargo, kas sudegęs užgeso.
Todėl čia labai svarbūs prisiminimai. "Kūrinys, kuriame vaizduojamas miestas – Kaunas – sukurtas ne žvelgiant į nuotrauką, o iš atminties. Tokių darbų yra 27. Juose vaizduojami miestai, kuriuose man teko lankytis", – pasakoja P.Gilytė.
Kauno architektūra atrodo tarsi nepajudinama vertybė, tačiau pažvelgus į ją per praėjusio laiko perspektyvą, matyti, kaip pastatai nyksta.
Abstrahuotame miesto vaizde galima atpažinti bažnyčias, muziejus, dinamišką gatvių išsidėstymą. "Kauno architektūra atrodo tarsi nepajudinama vertybė, tačiau pažvelgus į ją per praėjusio laiko perspektyvą, matyti, kaip pastatai nyksta. Tai, kas yra miesto centre, iš lėto griūva, o didmiesčio apylinkės, priešingai, plečiasi, nes jose statomi nauji pastatai", – pastebėjimais pasidalija kūrėja.
Atitraukus žvilgsnį nuo statiško miesto peizažo, akys pakyla link apskrito objekto projekcijos sienoje, kuri apšviečia dalį atsiminimų didmiesčio. "Šis darbas kurtas dar 2004-aisiais. Jo pavadinimas "Pulsuojantis". Tai amžinai besisupantis objektas, aliuzija į mėnulio pilnatį. Šis kūrinys tarsi atidaro ratą, nuo kurio pradeda suktis visa ekspozicija", – pažymi autorė.
Žaliuojanti eglė, kurios projekcija ant grindų nesustodama sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi, kol numeta savo spyglius, o tada – prieš laikrodžio rodyklę viskas grįžta į pradinę padėtį: spygliai kyla nuo žemės ir vėl padengia eglės šakas. Tai procesas, žymintis gyvenimą, kuris niekada nesustoja.
Atrodytų viskas – tik prisiminimai: efemeriški, laikini, blunkantys, tačiau gebantys įsikūnyti materialiose medžiagose, kad būtų ilgiau sulaikyti, kad laiko perspektyvoje, darant pjūvius skirtingose jų vietose, būtų atrasta istorija.
Kas: Paroda "STILLELEVEN. Natiurmortas. Vienuolika kadrų".
Kur: Galerija "Meno parkas" (Rotušės a. 27).
Kada: Veikia iki sausio 12 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...