Nemechaninė meilė mechaninėje širdyje

Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatyta naujausia Artūro Areimos premjera "Mechaninė širdis" paliko originalaus kūrinio įspūdį. Pagal Mathias Malzieu romaną tokiu pat pavadinimu pastatytas vaidinimas sužavi netradiciškumu, išsamiu pagrindinės spektaklio temos – buvimo kitokiam – atskleidimu, o ir dėmesiu jaunajam žiūrovui.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatyta naujausia Artūro Areimos premjera "Mechaninė širdis" paliko originalaus kūrinio įspūdį. Pagal Mathias Malzieu romaną tokiu pat pavadinimu pastatytas vaidinimas sužavi netradiciškumu, išsamiu pagrindinės spektaklio temos – buvimo kitokiam – atskleidimu, o ir dėmesiu jaunajam žiūrovui.

Dvigubas išbandymas

"Niekada, niekada, niekada neįsimylėk". Tai viena taisyklių, kurių turi laikytis pagrindinis spektaklio herojus Džekas – berniukas su mechanine širdimi. Ir mažam, ir dideliam skirtame spektaklyje-pasakoje Džeką įkūnijantis aktorius Saulius Čiučelis savo personažą ištyrinėja iki pat jo širdies krumpliaračių.

Širdyje tiksintis laikrodis su gegute našlaičiui Džekui suteikia antrą šansą gyventi po jo komplikuoto gimimo pačią šalčiausią pasaulio naktį Edinburge. Laikrodį jam įstačiusi ir motina tapusi Madlena vaikiną įspėja: meilė tolygi mirčiai, jei tik jis įsimylės, laikrodžio didžioji valandų rodyklė perskros odą, ir jo mechaninė širdis subyrės.

Apie tris valandas trunkančiame spektaklyje nuolat scenoje būnantis S.Čiučelis taip pat patenka į pavojų, tačiau kartu su savo personažu išbandymą sėkmingai įveikia. Džeko meilė nenužudo, o S.Čiučelis žiūrovų dėmesį išlaiko iki pat spektaklio pabaigos ir veikėją išjaučia pakankamai natūraliai ir įtikinamai.

Asmenybė ir minia

"Meilės skausmas gali žmones paversti liūdesio pabaisomis." Šią tiesą Džekas pažįsta pamilęs atsitiktinai mieste sutiktą mažąją dainininkę Akasiją. Jos ieškodamas nukeliauja į Andalūziją. Tačiau prieš tai mokykloje susitinka su dar vienu dainininkę lakštingalos balsu pamilusiu gerbėju Džo. Pastarasis kartu su kitais mokiniais nuolat šaiposi iš Džeko, iš jo širdyje tiksinčio laikrodžio. Scenoje mokiniai virsta vienodai apsirengusių, kalbančių ir besielgiančių visur kartu einančių (greičiau – keistai tipenančių) sužvėrėjusių žmonių-pabaisų mase.

Šios gaujos vadas – Tomo Erbrėderio Džo – pankiškai išsidabinęs dabita, Džeką pranokstantis savo fizine jėga. Pavydėdamas Džekui Mis Akasijos ir jo kitoniškumo Džo virsta liūdesio pabaisa, kuriai Džekas vieną dieną išduria akį.

Džo ir Džeko konfliktas kelia asociacijų su šių dienų mūsų mokyklose patiriamomis patyčiomis. Vyresnių žiūrovų mintyse galbūt iškils globalesnės, politinės asociacijos. Būti kitokiam yra sunku, tačiau spektaklyje jaunieji žiūrovai netiesiogiai raginami to nebijoti. Ką reiškia būti kitokiam? Atsakymą galima sužinoti Džeko istorijoje: būti kitokiam, vadinasi, būti savimi, pasitikėti savimi, o būti savimi, vadinasi, siekti savo tikrų svajonių ir būti laimingam.

Priemonių galia

"Mes mylime vienas kitą kaip degantys degtukai tamsoje." Džekui pavyksta surasti Mis Akasiją, jie abu pamilsta vienas kitą, slapčia naktimis susitikinėja ir mėgaujasi jųdviejų laime.

Stimpanko estetikos persmelktame spektaklyje Džeko istorija pasakojama išnaudojant ne tik vaidybos, bet ir scenografijos, apšvietimo, vaizdo instaliacijų ir muzikos galimybes. Visi elementai tampa lygiaverčiai, kuriantys paveikų ir tikrai nenuobodų, teatrinius štampus paminantį reginį.

Martos Vosyliūtės scenografijoje, kompozitoriaus Antano Jasenkos muzikoje, šviesų dailininko Eugenijaus Sabaliausko apšvietime, videomenininko Rimo Sakalausko videovaizduose juntama kūrybinė laisvė. Atrodo, kad M.Malzieu kūrinys pažadino ir pačių spektaklio kūrėjų siekį būti savimi ir daryti tai, kas iš tiesų patinka.

Džeko ir Anastazijos meilės istorija nestandartinė, čia nėra pasakose vaizduojamų princesės ir princo meilės rožinių atspalvių. Šiek tiek gal primena princesės užsispyrimą Martynos Gedvilaitės Mis Akasija, sunkiai patikėjusi, kad Džekas iš tikrųjų turi mechaninę širdį.

Spektaklyje nesiekiama sukurti tam tikros iliuzijos, priešingai, ieškoma tiesos – ne tik malonios, bet ir karčios. Kuriama paslaptinga ir kiek melancholiška magiška atmosfera primena kinematografiją – ir Georges Melies pirmuosius fantastinius filmus, ir vokiečių ekspresionistų mokyklą, ir Timo Burtono animaciją, ir Alfredo Hichcoco siaubo filmų estetiką.

Spektaklyje kūrybingai išnaudojami net aktorių šešėliai. Viena tokių mizanscenų – kai ant didelio ekrano, kuriame regimos nespalvotos Vilniaus miesto gatvės, krinta juodi bėgančių aktorių šešėliai. Besikeičiančiuose vaizduose aktoriai prisitaiko ir juda taip lyg tikrai būtų projekcijoje. Taip vaizduojama viena Džeko ir Madlenos išvykos į miestą scenų.

Nepasakiška realybė

"Už visus meilės malonumus ir džiaugsmus, kuriuos tu patiri, vieną dieną reikia sumokėti kančia. Ir kuo stipriau myli, tuo skausmas ateityje būna dešimteriopai didesnis", – Džeką perspėja Madlena. Ir ši pranašystė išsipildo. Spektaklyje nėra laimingos pabaigos, Džekas ir Akasija išsiskiria. Porą suranda Džo, stengiasi ją išskirti, Džekas, nepakeldamas vidinio skausmo ir nesugebėdamas sutramdyti pykčio, išsiplėšia sau iš širdies laikrodį. Jam įstato kitą, tačiau ištiktas komos Džekas išguli ne vienus metus, o už Džo ištekėjusi Akasija galvoja, kad jis yra miręs. Tačiau Džeką kančia užgrūdina, ją patirdamas jis suvokia kitus dalykus.

Spektaklyje džiaugsmas maišosi su liūdesiu, ironija su dramatizmu, žmogaus valia su likimo neišvengiamybe, gyvenimo aistra su mirties šešėliu.

A.Areimos "Mechaninė širdis" – netradicinė, šiuolaikiška pasaka apie nuoširdžios tyros meilės jausmą, leidžianti pamąstyti apie tai, koks būtų įdomus ir tikras pasaulis, jeigu nepaisydami nusistovėjusių tiesų ir stereotipų žmonės būtų savimi, t y. –  kitoniški. Vaikiškai nevaikiškas spektaklis turėtų patikti ir jaunimui, ir vyresniam žiūrovui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jomantas

Jomantas  portretas
Tragedija

jone

jone portretas
ne viena karta isspaude asara... ypac Madlenos pamokos, isleidziant sunu i pasauli... Madlena patyrusi ir mylinti... labai patiko, eisiu dar ne karta.

pensininke...

pensininke... portretas
spektakliu likau SUZAVETA. Aciu!
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių