„Operetė Kauno pilyje“ atsisveikina iki kitų metų

Jau šį savaitgalį, spalio 14 ir 15 d., nuskambės paskutiniai kauniečių ir miesto svečių pamėgto tarptautinio festivalio "Operetė Kauno pilyje" koncertų akordai – žiūrovai kviečiami į Birštono kurhauzą ir Kauno arkikatedrą baziliką, kur jie galės nemokamai pasiklausyti programinių koncertų "Saloninės muzikos popietė" ir "Amžinoji Ave Maria".

Ištikima publika

Tarsi akimirka prabėgo laikas nuo gegužės iki spalio, festivalio žiūrovai išgirdo trylika teatralizuotų koncertų, matė tris skirtingo turinio programas. Kiekviena jų – tarsi muzikinis spektaklis, pritaikytas mažosioms scenoms. Pasklidę po Kauno regiono dvarus ir bažnyčias šie renginiai suteikė galimybę regėti ir klausytis aukšto meistriškumo atlikėjų, pažinti ir pamilti jaunosios kartos dainininkus, išgirsti jų pasiūlytas klasikos interpretacijas.

Nepabūgę neprognozuojamo šios vasaros oro žiūrovai ištikimai suplūdo ir į didžiuosius festivalio renginius – koncertus prie Kauno pilies, kur šiais metais ypatingasis svečias buvo pasaulinę šlovę pelnęs kolektyvas iš Gruzijos – nacionalinis dainių ir šokių ansamblis "Erisioni". 52 atlikėjų trupė paliko neišdildomą įspūdį, aukštu profesionalumu ir įspūdinga kokybe pateikusi folkloro tradicija grįstą dainų ir šokių programą, atliekamą naudojant nuostabius tautinius Gruzijos kostiumus, charakteringai perteikiančius šalies regionų prigimtinę natūrą. Sužavėję publiką unikaliu tautinės muzikos skambesiu, svečiai pateikė ir staigmeną – sugiedojo Lietuvos himną, nuspalvinę jo melodiką tik gruzinams būdinga tradicinio folkloro harmonija, perteiktą tvirtais sodriais vyrų balsais.

Koncertinis liepos 6 d. vakaras žiūrovus audrino arijomis ir duetais iš populiariausių operečių. Koncertas "Tegyvuoja operetė" sugrąžino auditoriją prie operetės festivalio gimimo ištakų, prie amžinai jaunos operetės, jos įvairovės, gražiausių scenų, ansamblių. Žiūrovai čia išvydo didžiulį būrį šio žanro vyresniosios ir jaunosios kartų atlikėjų. Koncertą tradiciškai vainikavo maestro Virgilijaus Noreikos sudainuoti "Barinkajaus kupletai".

Būtent šio festivalio metu kauniečiai prisijungia prie unikalios tradicijos liepos 6 d., vienijant tautą, kartu su viso pasaulio lietuviais giedoti "Tautišką giesmę".

Kviečia į Birštoną

Šį šeštadienį, spalio 14 d., vienas iš baigiamųjų koncertų skambės Birštono kurhauze, kur žiūrovai kviečiami dalyvauti "Saloninės muzikos popietėje". Šios programos turinyje atsispindi dvarų muzikavimo tradicija, kada klausydamasi muzikos publika gali pabūti toliau nuo laiko tiksėjimo, skubos, gatvių triukšmo, šurmulio, pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, streso ir pasinerti į romantinius prisiminimus, gaivinančius sielą. Tokia muzikavimo tradicija gimė iš Europoje XVIII–XX a. klestėjusios saloninės kultūros, kur vienminčius dažniausiai suburdavo kokia nors žymi to laiko ir vietos dama. Tokių vakarų metu skambėjo pramoginio pobūdžio vokaliniai instrumentiniai kūriniai, jiems būdinga romantiško stiliaus jausminga melodika, sentimentali, saldi harmonija, efektingas virtuoziškumas ir bravūra. Saloninio muzikavimo tradicija gyvavo iki pat XX a. pradžios, kai jos populiarumas ėmė blėsti vystantis kabaretų kultūrai ir populiariosios muzikos žanrams. Vis dėlto kone kiekvieno didžiojo praėjusio šimtmečio kompozitoriaus kūriniuose galima aptikti saloninei muzikai būdingų bruožų.

Keturi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Egidijus Bavikinas ir Giedrius Prunskus, akordeono virtuozas Laimonas Salijus bei išradingasis Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos styginių instrumentų kvartetas "Magnus" (Rasa Žiaugaitė, Rita Bieliauskaitė, Rūta Balniūtė Solveiga Vėbraitė) pakvies į nuotaikingą ekskursiją po saloninės muzikos pasaulį. Lydimi nuostabių Jeano Baptiste'o Weckerlino, Gioachino Rossini, Luigi Arditi, Michailo Glinkos, Aleksandro Aliabjevo, Jurijaus Davydovo, Benjamino Gorbulskio, Algimanto Raudonikio, Mikalojaus Noviko, Algimanto Raudonikio dainų ir romansų klausytojai nukeliaus į garsųjį Madame de Rambouillet saloną Paryžiuje, aplankys saloninių vakarų tėvynę – Italiją, pajus saldžiai sentimentalų rusiško buitinio romanso dvelksmą ir pasiners į bohemiška legendomis apipintos "Neringos" kavinės dvasia alsuojantį improvizuotą saloną. Pasisemti geros nuotaikos, išgerti taurę, sklidiną sentimentalumo, ir pasimėgauti lašeliu bravūros popietės klausytojams padės programą vedantis dainininkas G.Prunskus.

Baigiamasis koncertas

Spalio 15 d. tarptautinis operetės festivalis kviečia į paskutinį šių metų koncertą Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kur po sekmadienio Mišių lankytojai galės išgirsti koncertinę programą "Amžinoji Ave Maria" ir dainininkių Marijos Arutiunovos, Akvilės Garbenčiūtės, Ievos Goleckytės, Ivetos Kalkauskaitės, Ingridos Kažemėkaitės, Živilės Lamauskienės, Sandros Lebrikaitės, Ievos Vaznelytės ir Simonos Mankevičiūtės atliekamas giesmių "Ave Maria", kurias sukūrė įvairūs autoriai nuo XVI a. iki mūsų dienų, interpretacijas. Merginoms akompanuos VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Jono Janulevičiaus.

Programa "Ave Maria" pradėjo šių metų festivalio kelionę dar gegužės mėnesį Birštono bažnyčioje, jos liepąį klausėsi ir pilnutėlė Vilkijos bažnyčios tikinčiųjų bendruomenė, šia programa festivalis atsisveikina su savo žiūrovais, o jo organizatoriai Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys ir Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė jau planuoja kitų metų renginius.


Kas: "Saloninės muzikos popietė".

Kur: Birštono kurhauzas.

Kada: spalio 14 d. 17 val.


Kas: baigiamasis koncertas "Amžinoji Ave Maria".

Kur: Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo akrikatedra bazilika.

Kada: spalio 15 d. 14.30 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alina

Alina  portretas
"Ave Maria" -lotynų kalba

va je

va je  portretas
nuo kada pradėjo rašyti MARIA ? Mano laikais visada tarėsi ir rašėsi MARIJA ,o dabar išeina tik maria .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių