Pakaunės kultūros lauke – daugiau veikėjų ir renginių

Kauno rajonas tapo "Kaunas 2022" partneriu. Aptvarkyta dešimt pakaunės piliakalnių. Puikiai įvertintas ne vienas pakaunės kolektyvas. Tokie ryškiausi praėjusių metų kultūros lauko veiklos rezultatai pakaunėje.

Sutelkta savanorių komanda

Kokie praėjusieji metai ir šių pradžia buvo kultūrininkams, paklausėme jų pačių. "Metai buvo labai darbingi. Raudondvaris pernai buvo viena iš mažųjų kultūros sostinių – padvigubėjo renginių ir šiek tiek išaugo mūsų žinomumas Lietuvoje. Reikėjo surengti ir respublikinį mažųjų kultūros sostinių renginį. Tai buvo tautiniam kostiumui populiarinti skirtas renginys", – prisiminė Raudondvario kultūros centro direktorė Jolanta Zizienė.

Pasak jos, Raudondvario – mažosios kultūros sostinės (MKS) renginiai labiau sutelkė miestelio bendruomenę. Sukurta darbo grupė šiems renginiams organizuoti, į kurią įėjo ir vietos įstaigų, organizacijų, įvairių institucijų atstovai, juos sutelkė bendram darbui. "Manau, kad būtent tokio bendro darbo Raudondvaryje anksčiau labai trūko. Džiaugiuosi, kad pernai užsimezgusi tradicija šiemet nenutrūko – mes ir dabar daug ką darome kartu", – džiaugėsi pašnekovė.

Vis dėlto ji pasigedo rūpesčio iš MKS metų organizatorių pusės – Kultūros ministerijos ir Seimo kultūros komiteto. "Kalbėjome ir su kitų mažųjų kultūros sostinių atstovais – jie pastebėjo tą patį: valdžia Vilniuje suteikė MKS titulą ir tarsi mus pamiršo. Lėšų buvo skirta taip pat labai minimaliai – Raudondvaris gavo 3 tūkst. eurų visų metų renginiams. Gerai, kad mus parėmė savivaldybė", – pasak J.Zizienės, jei ne ši parama, kai kuriuos renginius būtų buvę sunkiai įmanoma suorganizuoti.

Vis dėlto labiausiai visą Raudondvario bendruomenę sutelkusiais J.Zizienė vadina ne MKS renginius, bet šventę "Vienas miestelis – viena širdis". Ji sutelkė ne tik vietos įstaigas, institucijas – ir bendruomenės centrus, kolektyvus, gyventojus. Pasak kultūros centro direktorės, jautėsi raudondvariečių noras būti kartu, švęsti, sukurti kažką nauja. "Kultūros centras yra renginių, švenčių iniciatorius. Tačiau vien jo pajėgų surengti didesniam renginiui, šventei neužtenka. Būna taip, kad sukvieti bendruomenės aktyvą, pasakai: organizuojame šventę – skirstomės darbus. Ir žmonės savanoriai pasiskirsto darbus, su malonumu dirba, – pašnekovės žodžiais, žmonės mieliau įsilieja į šventes, kai jie nelieka vien žiūrovais, bet gauna tam tikras užduotis. – Turime dideles savanorių komandas, kurie padeda, ypač – didelių renginių metu. Net turime pagaminę specialius marškinėlius savanoriams, kuriuos vilkėdami jie yra matomi iš tolo. Savanoriai – daugiausia jaunimas arba tie, kurie lanko mūsų kolektyvus: šoka, dainuoja, groja."

Sukvieti bendruomenės aktyvą, pasakai: organizuojame šventę – skirstomės darbus. Ir žmonės savanoriai pasiskirsto darbus, su malonumu dirba.

Parką papuoš himnu

Garliavoje, Alyvų ir Maironio gatvių sankirtoje kuriame istorinės atminties parke, vasarą turėtų iškilti garliaviečio Adolfo Teresiaus bei kitų tautodailininkų iš ąžuolo išskaptuotas Lietuvos himnas. Dalį darbo A.Teresiaus suburti tautodailininkai padarė rudenį. Gegužę jie vėl rinksis Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos kieme. Čia jų laukia iš didžiulių ąžuolo kaladžių pradėta skaptuoti "Tautiška giesmė". Idėją šiai skulptūrinei grupei pasufleravo A.Teresius. "Kolegų prašiau pagalvoti ir pats mąsčiau, kaip gerai žinomą tekstą paversti skulptūra", – prisiminė idėjos autorius. Šeši medžio skulptoriai rudenį mokyklos kieme darbavosi iki pat pirmojo sniego. "Dar nebuvau taip ilgai dirbęs lauke. Iškritęs sniegas net mūsų palapines užlaužė – buvome priversti greitai nutraukti darbus", – prisiminė pašnekovas.

Gegužę tautodailininkai tikisi skulptūrinę grupę baigti. Kad darbas vyktų sparčiau, savaitei vyrai apsigyvens mokykloje. "Manau, kad mes čia dirbdami mokiniams netrukdome. Priešingai, kai kurių dalykų juos išmokome. Rudenį, kai čia dirbome, visą savaitę kiekvieną dieną vaikai ateidavo nustatytu laiku ir sugiedodavo Lietuvos himną", – pasakojo A.Teresius.

Vasarą trijų garbingiausių Lietuvos tautodailės apdovanojimų – aukso vainikų – laureatą rečiau galima rasti namuose Garliavoje. Jis nuolatos dalyvauja tautodailininkų stovyklose, stato koplytstulpius, stogastulpius tai viename, tai kitame Lietuvos krašte.

Reikia burtis į krūvą

Kitoje Kauno rajono pusėje – Karmėlavos girininkijoje – dirbančio girininko Jono Mačiulio veikla neapsiriboja vien darbu miške. "Dirbant girininku, tenka daug bendrauti su žmonėmis, konsultuoti – taip ir tampi bendruomenės nariu. Klebonas, girininkas, pašto viršininkas, policijos vadovas turi būti bendruomenės nariai. Be to, mes – ne tokie žmonės, kad gyventume užsidarę. Jei sėdėsi užsidaręs ir dejuosi, niekas nepasikeis", – pastebi žinomo krepšininko tėvas.

Jis ne tik pats dalyvauja renginiuose, bet ir skatina socialinę partnerystę, telkia bendruomenę. Kovo mėnesį surengtame naktiniame žygyje partizanų takais Pažėrų apylinkėse J.Mačiulis dalyvavo sutelkęs visą būrį karmėlaviškių. "Reikia dalyvauti. Jei niekas nedalyvausime, niekas neisime – kam tada iš viso tokius žygius organizuoti? Bendruomenę reikia burti į krūvą. Be to, man ilgai žygiuoti nesunku – aš esu pripratęs miške daug vaikščioti", – juokiasi girininkas.

Remia kultūrą Margininkuose

Taurakiemio seniūnijos ūkininkas Audrius Banionis nuolatos remia šventes, kultūros renginius, bendruomenės susibūrimus. Jis rūpinasi Margininkų bendruomene, yra dažnas seniūnijoje vykstančių renginių rėmėjas. Prieš kurį laiką ūkininkas nupirko nebeveikiančios Margininkų parduotuvės patalpas, sukūrė čia kultūros židinį – Margininkų kultūros menę. Joje rengia kaimo bendruomenės susiėjimus, šventes, koncertus. "Kol kas mūsų kultūros menė yra tik perdažyta, pakeistais langais ir durimis buvusi parduotuvė. Dabar savo lėšomis rengiame projektą – norime pertvarkyti, labiau renginiams pritaikyti vidaus patalpas, pakeisti stogą. Tada galėsime ten įdomesnių renginių organizuoti. Be to, galvojame įrengti ir pirtelę, kuria galės naudotis bendruomenė", – planais dalijosi A.Banionis.

Šio ūkininko garbės reikalas yra surengti šventę po liepos mėnesį vykstančių Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų Margininkų bažnyčioje. "Vienu metu tie atlaidai buvo labai sumenkę, tačiau su dabartiniu Margininkų klebonu Virginijumi Gražulevičiumi bandome atkurti buvusį atlaidų vaizdą. Dabar vėl daug išeivių iš Margininkų sulaukiame", – džiaugiasi savojo krašto patriotas.

A.Banionis remia ir Samylų kultūros centro organizuojamą renginį "Skambantis Kadagių slėnis", Margininkuose buvo apgyvendinęs į šventę atvykusią visą teatro trupę. Ūkininkas kuria ir krašto muziejų. Yra surinkęs vertingų senovinių rakandų, baldų, kitų senųjų gyventojų relikvijų.

Kam užimtam ūkininkui, bendrovės vadovui, dalyvaujančiam vietos politikoje žmogui reikėjo užsiimti kultūros aktyvinimu? "Norisi, kad kaimas nebūtų kaimas. Norisi parodyti, kad kaime galima gyventi ir gražiai gyventi. Be to, norisi, kad visi kartu tai darytume – kad įsitrauktų gyventojai", – sako A.Banionis.

Linksmų plaučių žmogus

Ežerėlio kultūros centro kapela "Samanėlė", vadovaujama Remigijaus Marmos, – vienas daugiausia koncertuojančių pakaunės kolektyvų. Per metus jie surengia per 20 koncertų. Pernai kartu su Marijampolės kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvu "Jotvingis" kapela parengė bendrą programą ir dalyvavo tautinės muzikos festivalyje "IX Mostra internacional de Folklore" Portugalijoje.

Vienas entuziastingiausių kolektyvo narių – daugiau kaip dešimt metų kapeloje grojantis Dievogalos kaimo gyventojas Rimantas Čiulkinys. "Buvusi mano draugė nenorėjo, kad aš kur nors gročiau. Tik su ja išsiskyriau – iš karto pas mane prisistatė R.Marma, sako: dabar gali ateiti groti. Taip ir atėjau – ėmiau groti kontrabosu, nors anksčiau grojau trimitu, basetle.

Paklaustas, kuris koncertas jam įsimintiniausias, R.Čiulkinys susimąsto. Ir, nors su kapela yra koncertavęs Maskvoje, Olandijoje, kitur, įsimintiniausio koncerto neišskiria. "Esu linksmų plaučių žmogus, ne medis. Man visur smagu groti – ir kaime, ir mieste. Nedarau tragedijos, jei ir pustuštė salė būna – tada sau pasigrojame. Mes sakome, jei nors vienas žmogus atėjo – vadinasi, buvo gera generalinė repeticija", – juokiasi jumoro jausmo nestokojantis R.Čiulkinys.

Vaikų sanatorijoje "Žibutė" Kačerginėje elektriku-santechniku dirbantis R.Čiulkinys sakosi neretai ir renginiuose vaikams ateliekantis vieną ar kitą vaidmenį, Kalėdų Senelį pavaduojantis ir vaikams lopšinių padainuojantis. Nors gyvena kaime, kur kai kuriems žmonėms po darbo užtenka veiklos sode ir darže, R.Čiulkinys su žmona Irena šia veikla neapsiriboja. "Žinoma, kartais nesinori po darbo dar kažkur eiti, bet eini, važiuoji, darai, ir viskas. Gal dėl to, kad nuo mažų dienų esu pripratęs groti, todėl spjaunu į viską ir einu, groju – ir kitiems gal laimės suteikiu. Užaugau muzikalioje šeimoje. Mano mama savo laiku vadovavo Gelgaudiškio kultūros namams, sesuo groja smuiku, tėvukas iki 82 metų grojo. Galbūt aš kitaip ir neįsivaizduoju gyvenimo", – sako R.Čiulkinys, kurį renginiuose galima pamatyti ne tik grojantį.

Kartu pradėjome ruoštis tiems metams, kai Kauno miestas ir rajonas taps Europos kultūros sostine.

Randasi Fluxus agentai

Pasak Kauno rajono vicemero Pauliaus Visocko, pastarieji metai kultūros srityje buvo intensyvūs, geri: "Savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su "Kaunas 2022" komanda, kartu pradėjome ruoštis tiems metams, kai Kauno miestas ir rajonas taps Europos kultūros sostine (EKS). Šiuo metu "Kaunas 2022" rengia mokymus jaunimui ir vyresniems žmonėms, kultūros sektoriaus darbuotojams. Renkami ir ruošiami Fluxus agentai, kurie telks bendruomenes. Nustatys, ko toms bendruomenėms labiausiai reikia ir bandys atliepti jų poreikius. Turime jau tris agentus, vėliau jų daugės."

Projektams, susijusiems su "Kaunas 2022" įgyvendinti, šiemet iš savivaldybės biudžeto skiriama 310 tūkst. eurų. "Kultūrai tai yra žymi suma. Ši suma skiriama papildomai, šalia įprastai iš savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų kultūrai", – pabrėžė vicemeras.

Ruošiantis 2022 m., kai Kauno miestas ir rajonas taps EKS, pakaunėje renginių daugės. Vienas šiemet laukiančių naujų renginių – didelė tarptautinė jaunimo stovykla. Tačiau, pasak vicemero, tai nereiškia, kad mažiau dėmesio bus skiriama tradiciniams, metai iš metų vykstantiems renginiams. Juolab kad Samylų kultūros centro renginys "Pėdos marių dugne", kaip ir renginiai Kauno tvirtovėje, dalis kurių vyksta pakaunėje, įtraukti į "Kaunas 2022" programą.

Pernykštis bardų festivalis "Akacijų alėja" pernai sulaukė apie 20 tūkst. festivalio gerbėjų. Panašaus būrio gerbėjų tikimės sulaukti ir šiemet. Valstybės dienos Liepos 6-osios renginys Raudondvaryje buvo transliuojamas vienos iš respublikinių televizijų.

Pasak vicemero, pernai, kai minėjome Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metus, jie buvo dėmesio centre.

Keletui folkloro kolektyvų pernai nupirkti autentiški tautiniai kostiumai, instrumentų. Dešimt piliakalnių savivaldybės lėšomis buvo aptvarkyti, įrengti laiptai į juos. Ant piliakalnių vyko tradicinės šventės "Baltų vienybės diena. Piliakalnių sąšauka", "Du piliakalniai – viena širdis". Pyplių piliakalnis ir jo aplinka, kur darbai prasidėjo pernai, šiemet bus visiškai sutvarkytas. Prieš tvarkant piliakalnį, archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai ne tik patvirtina čia buvus senąją gyvenvietę, siekiančią pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį, bet ir rodo, kad žmonės čia gyveno kur kas seniau.

Pradėti ir Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios restauravimo ir aplinkos pritaikymo visuomenės poreikiams darbai. Kasinėjimai čia taip pat patvirtina buvus senąjį gyvenvietę.

Puikiai vertina kolektyvus

Ne vienas rajono saviveiklos kolektyvas buvo puikiai įvertintas šalies mastu. Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis "Viešia" pernai tapo respublikinio konkurso "Išausta tapatybė" nugalėtoju kategorijoje "Geriausias folkloro grupės tautinis kostiumas".

Kovo pabaigoje Panevėžyje įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai "Tarnaukite Lietuvai". Medalis skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus. Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą apdovanotas ir ilgametis Kauno rajono kultūros darbuotojas, etnografas, Lietuvos Romuvos vaidila Algirdas Svidinskas. Dainuojamosios poezijos festivalių "Akacijų alėja" ir "Ant žemės krašto" sumanytojas yra vienas šio žanro, jungiančio poeziją ir dainą, gaivintojų Lietuvoje.

Naujausias pakaunės kolektyvo įvertinimas – Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Babtų kultūros centro vario dūdų orkestras "Algupys", vadovaujamas Jono Girniaus, pelnė pirmąją vietą B kategorijoje (tarp vario dūdų orkestrų). Specialiu prizu apdovanota B kategorijos geriausia dirigentė – Babtų kultūros centro direktorė Eglė Patinskaitė-Žiuraitienė.

"Norisi pasidžiaugti, kad rajono kolektyvų meistriškumas gana aukštas, juos gerai vertina ir ekspertai. Tai rodo, kad kultūros centrų reforma, kai prieš keletą metų 25 seniūnijų kultūros centrai buvo sujungti į septynis kultūros centrus, o kiekvienoje seniūnijoje išliko laisvalaikio salės, buvo sėkminga. Matome, kad susiburdami kelių laisvalaikio salių vadovai gali suorganizuoti tikrai kokybiškus renginius", – sakė P.Visockas.

Šiuo metu pakaunės kolektyvai intensyviai ruošiasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio dainų šventei "Vardan tos...": 3 suaugusiųjų teatrai, 14 rajono folkloro kolektyvų ir 7 liaudiškos muzikos kapelos sėkmingai pristatė programas per respublikines peržiūras. Visi kolektyvai buvo atrinkti dalyvauti 2018 m. respublikinėje dainų ir šokių šventėje, vyksiančioje Vilniuje liepos pradžioje. Choreografijos kolektyvai ir chorai dar laukia verdikto.

Vicemeras pabrėžė, kad renginius pakaunėje organizuoja ne tik kultūros centrai, dažnai – ir Kauno rajono viešoji biblioteka. Apklausos rodo, kad net 80 proc. bibliotekos lankytojų šiais renginiais, vykstančiais ir 30 bibliotekos padalinių, yra patenkinti.

Kaip vieną didžiausių pernykščių darbų gerinant kultūros srities infrastruktūrą P.Visoskas įvardija Domeikavos laisvalaikio salės statybas. Minint Kultūros dieną, šiandien šioje salėje vyks renginys, kuriame bus pagerbti geriausi pakaunės kultūros lauko veikėjai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

baike

baike portretas
Elementaru: sugrazint i kaimus ir rajonus visa tai, kas buvo tarybiniais metais padaryta, (ir vaidino ir dainavo ir soko kaimieciai ir filmus ziurejo) stai ir kult. sostines darbas.

As

As portretas
Kuo cia giriates isnaikino kauno rajone visus vaiku folkloro ansamblius kas tas dainas ateicei perims niekam nerupi.

mars

mars portretas
faka.dushi
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių