- Ainė Jacytė, Tapytoja
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
-
Parodoje – akimirkos, palydinčios į naują pradžią
Keramika įprastai yra siejama su funkcionaliais, dekoratyviais meno dirbiniais. Todėl apibūdinimai: konceptuali, minimalistinė ar geometriška, monochrominė – gali pasirodyti jai visai netinkami. Tačiau žinomos keramikės, už savo kūrybą pelniusios ne vieną apdovanojimą, profesorės Aldonos Keturakienės personalinėje parodoje "Ciklai", apibendrinančioje 50 kūrybinio darbo metų patirtį, konceptualumas, minimalistinė raiška, išbaigtumas, estetika suteikia platesnių galimybių suvokti keramikos meną.
Tiesa, atsiriboti nuo to, kas įprasta, nėra lengva. Kaip esė "Apie ribas, o gal (ne)susikalbėjimą" yra rašęs poetas Donaldas Kajokas, "veik visados, kalbėdami apie didžiąsias būties paslaptis, patenkame aklavietėn: vieną iš realybės aspektų stengiamės įžiūrėti tomis akimis, kurios yra absoliučiai nepritaikytos įžvelgti tą aspektą, jos yra aklos jo spalvoms ir pavidalams, jo šviesai."
Menas yra paslaptis, todėl žiūrėti į kūrinius kasdieniško žvilgsnio nepakanka. Menas reikalauja pastabumo, matymo, (pra)regėjimo.
Apsilankius keramikės parodoje, kuri eksponuojama A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, galima pajusti, kad paslaptys, kurias konceptualia plastine kalba atveria menininkė, nėra taip lengvai pamatomos. Galbūt dė to, kad mane supa per daug ribų?
Užburtas ratas
Žengdama iš vienos ekspozicijų salės į kitą, stengiausi įsižiūrėti į eksponuojamas instaliacijas, sukurtas iš abstrakčių, pasikartojančių, ritmines kompozicijas kuriančių formų, jų faktūrų, smulkių perforacijų, jautraus spalvų būvio ir tuščios erdvės. Toji neužpildyta erdvė – papildomas parodos elementas, tarsi A.Keturakienės paliktas praviras langas, pro kurį laisvai patekti (ar pro jį išeiti) gali žiūrovo mintys ir jausmai.
Įgavę konceptualias formas, prisiminimai nukrenta po kojomis, pakimba ant sienos ar pabyra ant stalo – taip, kad žiūrovas negali jų nepastebėti.
Žiūrint į kūrinius ir skaitant jų pavadinimus, erdvėje išdėliotos instaliacijos, ima panašėti į atsiminimus, skatinančius žiūrovą atsigręžti atgal. Parodoje, įgavę konceptualias formas, prisiminimai nukrenta po kojomis, pakimba ant sienos ar pabyra ant stalo – taip, kad žiūrovas negali jų nepastebėti. Negali ir pabėgti nuo jų, nes ištrūkęs iš vienos ekspocizijų erdvės – pateks į kitą, kuri parodys kelią į kitą. Ratas – lyg užburtas.
Pražydęs takas
Norėdamas išeiti, žiūrovas turės pradėti ir užbaigti erdvių ciklą, kuris prasideda instaliacija "Šviesa mano takui". Ją sudaro balti, vietomis geltonais, žydrais, žaliais, juodais potėpiais paliesti, geometriškų formų objektai išdėlioti ant permatomos plėvelės, sulūžinėjusios į tūkstančius gabaliukų.
Pro skaidrų jos paviršių prasišviečiančios ekspozicijų salės grindys, sukuria iliuziją tarsi objektai būtų padėti ant smėlio, kurį prieš akimirką supustė pakilęs vėjas. Patys objektai primena laukinius žolynus, besilenkiančius vėjui, nebijančius dygaus ir šalto lietaus ar kaitrių saulės spindulių kirčių. Tiesiog norinčius žydėti.
Lietaus akimirka
Trapaus žydėjimo laikas palydi žiūrovą į antrąją ekspozicijų salę, kurioje prasideda "Gyvenimo ciklas". Ant pjedestalų padėtos pusapvalės, geldeles primenančios, blizgančia rožine ar gilia alyvine glazūra padegtos formos, sukimba į "struktūras", kurios tveria kažką, ko žiūrovo akis dar negali atpažinti.
Jis atsiduria "Pakelėje", įžiūrėdamas kryptį, kurią rodo vertikalėmis ant sienos pakabinti, baltos spalvos tonais skambantys objektai, primenantys stambius lietaus lašus, krintančius iš palubės. Šis "lietaus jausmas" žiūrovą nuteikia nostalgiškai, sužadina brangių praeities akimirkų ilgesį.
Ramybė kasdienybėje
Sekdamas paskui mažas, tačiau reikšmingas akimirkas savo atmintyje, žiūrovas patenka į trečiąją salę, kurioje keramikė atverčia savo "Dienoraštį – užrašų knygutę".
Instaliacija – ilgas baltas stalas, nukrautas įvairiais spalvotais asociatyvių formų objektais: vieni primena šaukštus, kiti – dubenėlius, grūstuves, net medinę geldą ar lovelius velykiniams kiaušiniams ridenti. O visai greta – varlių figūrėlės, tikriausiai padėtos ant tam, kad išpranašautų pavasarinį lietų taip reikalingą gyvybei po žiemos nubusti.
Asociacijas keliantys objektai primena apie namus, juose sukauptus rakandus, turinčius ilgas, iš kartos į kartą, perduodamas istorijas ir saugančius brangius prisiminimus, susijusius su šeima, artumu, bendryste toje paprastoje, kasdienėje buityje, kurią užpildo šiluma ir ramybė.
Paskutinis sekmadienis
Ramybės jausmas nuneša į ketvirtąją salę, kurioje žiūrovo laukia "Paskutinis sekmadienis". Iš trikampių tuščiavidurių konstrukcijų, kurių viduryje tupi vienakojo paukščio figūrą primenantys balti objektai, sukurta instaliacija, asocicijuojasi su paskutiniu advento – Verbų – sekmadieniu – pavasario, atgimimo, gausaus derliaus švente. Simboliška, jog keramikė užbaigti savo parodai pasirinko instaliaciją "Paskutinis sekmadienis". Tarsi kviesdama žiūrovą pasitikti naują pradžią, pradėti naują ciklą.
Kas: A.KETURAKIENĖS PARODA „CIKLAI“.
Kada: veikia iki BALANDŽIO 8 D.
Kur: A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje3
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...