Parodoje – apie galimybę išnirti iš juodosios saulės spindulių

"Šiaip gyvenu puskvailį gyvenimą: rašinėju, paišinėju, kalinėju, biškį kariauju" – tai eilutė iš Rimvido Jankausko-Kampo laiško seseriai Virginijai. Rašydamas apie kariavimą, matyt, omenyje turėjo ne tik tarnavimą sovietinėje armijoje. Kova – pamatinis žodis, kuriuo būtų galima apibūdinti retrospektyvinę Kampo parodą, atidarytą M.Žilinsko dailės galerijoje.

Parodoje išvysime ne tik žymiuosius tapytojo paveikslus "Juoda saulė", "Good bye / Sinagoga", bet ir studijų Valstybiniame dailės institute laikotarpiu kurtų darbų, piešinių, kostiumų Lietuvos nacionaliniam dramos teatro spektakliui "Vilkų medžioklė" eskizus, Panevėžio dramos teatrui kurtą plakatą, fotografijų. Parodą praplečia citatos iš dailininko užrašų, autentiški laiškai seseriai, artimiesiems, draugams.

Lemties paliudijimai

Įžengęs į pagrindinę ekspozicijų salę pirmajame aukšte jautiesi it tamsus drobėmis slenkantis šešėlis, bandantis nužiūrėti jose pavaizduotas istorijas. Sunkus jausmas, nes esi ne tik žiūrovas, o lemties liudininkas ir negali apsimesti, kad jautiesi gerai – paveikslai pernelyg atviri, o laiškuose – juodu ant balto parašytas tikras gyvenimas.

Tad žengi per "Lieptelį" link "Audros debesų", praeidamas "Nukryžiuotą obelį" ir gaudydamas "Juodos saulės" spindulius. Pro šalį prabėga nepažįstamojo "Profilis" ir galiausiai viską užlieja "Krauju plūstantis Nilas". Ateina "Pabaiga". Bet ji spalvota.

"Menininkas kurdamas susikuria žiūrovų ratą, kuriam jis pasidaro pažinus, ir šioje priklausomybėje deklaruoja savo idėjas", – rašė pats R.Jankauskas-Kampas (Rimvido Jankausko-Kampo užrašai. LMMA, F 508, Ap. 1, B. 78, p. 14).

Išgyventi tapyboje

Dailininkas Česlovas Lukenskas parodą lydinčiame dokumentiniame Lino Citvaros filme, kuris pristatomas parodoje, Kampą pavadina pirmapradžiu koloristu, kurio spalvos paveiksluose yra išmąstytos.

Paradoksalu, tačiau įspūdis toks, kad kiekviename paveiksle ką tik būtų ištiškusi lava iš tūkstantį metų miegojusio ugnikalnio. Ją norisi paliesti, joje sutirpti ar sudegti. Tos spalvos sutveria tapytojo pasaulį, priešais kurį stovėdamas pasijunti maža visatos dalimi, bereikšmiu tašku begalybėje. Ir tavo nereikšmingumas atrodo geriausias tau nutikęs dalykas, nes jis leidžia niekuo neapsimesti, nieko nesiklausyti, nieko nesakyti. Būti nematomam, tačiau gyventi šalia paveikslų – būti jų judėjimo, jų kosmoso dalimi.

Drobės juda kovoje, kurioje stengiamasi neprarasti savęs, tačiau svetimumo jausmas išoriniam pasauliui neapleidžia. Tapyba tampa išgyvenimo būdu, spalvos – vidinių jausmų išraiška, nes joms tapytojas suteikė savuosius jausmus reflektuojančius pavidalus. Dėl to spalvos yra tikros, gyvos, su žiūrovu susikalbančios per žvilgsnį.

"Santykiai su tikrove labai pašliję, todėl lenkiuosi prie metafizikos..." – iš praeities pasiekia tapytojo mintys (Rimvido Jankausko-Kampo užrašai. LMMA, F 508, Ap. 1, B. 78, p. 14).

Taškas sakinio gale

Trečiajame aukšte esanti ekspozicijos dalis kitokia. Joje perteikiamas R.Jankausko-Kampo, kaip kūrėjo, brendimo laikotarpis. Dalį ekspozicijos sudaro darbai, kurti studijų metu, dalį – piešiniai, eskizai teatro spektaklių kostiumams, plakatams, knygų viršeliams. Šie kūriniai Kaune pristatomi pirmąjį kartą.

60-osioms menininko gimimo metinėms skirta paroda – graži, nes tikra. Tarsi ilgas, vieno žmogaus ištartas, sakinys su daugybe intonacijų, veido mimikų, gestų, pauzių ir nutylėjimų. Deja, taškas jame jau padėtas.

"Jei negeriu, tai vaikštau ir verkiu kaip tėvas, kaip jo tėvas. Reikėtų jau paveikslą nutapyti tėvui. Labai norėtųsi, kad jo ašaros jam neatrodytų pažeminimas. O mano chuliganizmas – tai visiškas apsimetimas", – rašė tapytojas (Rimvido Jankausko-Kampo užrašai. LMMA, F 508, Ap. 1, B. 78, p. 40).

Parodoje pristatoma per šimtą menininko kūrinių iš penkių Lietuvos muziejų ir privačių kolekcijų. Darbus paskolino net 23 privatūs asmenys, galerijos ir institucijos iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Už leidimą eksponuoti ir parodoje naudoti unikalius dailininko užrašus M.Žilinsko dailės galerija dėkoja Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Parodos informacinėje, dokumentinėje ir vaizdo medžiagoje panaudotos žinomų fotomenininkų Romualdo Požerskio, Rymanto Penkausko, Gintauto Stulgaičio, Algimanto Puipos ir kt. fotografijos, kurias paskolino Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, draugai, artimieji.


Nevaržomos raiškos meistras

R.Jankauskas-Kampas gimė 1957 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje, ten baigė vakarinę dailės mokyklą.

Būdamas keturiolikos, be tėvų žinios įstojo į Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą. Tuo metu jau turėjo Bekampio pravardę. Priešdėlis "be" vėliau natūraliai nunyko. Iš technikumo buvo išmestas, nes neatitiko sovietinės ideologijos standartų. Tačiau 1980 m. grįžęs iš sovietinės armijos jį baigė. 1981–1987 m. studijas tęsė Valstybiniame dailės institute prof. Vincento Gečo klasėje.

Nuo 1989 m. dėstė Lietuvos dailės institute, Kauno dailės institute. Grupuotės "Angis" narys (nuo 1991). Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė individualių parodų Kaune (1988, 1991, 1993), Frankfurte prie Maino (1993).

R.Jankauskas-Kampas rinkosi laisvo menininko poziciją, gyveno ir kūrė Kaune, tęsė arsininkų tradicijas, savo Mokytojais įvardydamas Robertą Antinį (vyresnįjį), Alfonsą Vilpišauską ir vieną italų metafizinės tapybos pradininkų Giorgio de Chirico.

Jo tapyba šiandien laikoma aukščiausiu neoekspresionistinės lietuvių tapybos tašku. R.Jankausko-Kampo pasirodymas lietuvių dailėje 1987 m. atrodė kaip protrūkis, pasipriešinimas, sukeltas slopinimo ir dvasinio engimo, kurį teko patirti daugeliui to meto dailininkų.

R.Jankausko-Kampo kūryboje aktualus literatūrinis paveikslo pagrindas, dailininką traukia fantastiški ir romantiški kultūros istorijos siužetai, domina istorijos parafrazės. Nors ir traktuojami gana subjektyviai, paskandinti potėpių sūkuriuose, motyvas ir siužetas jo tapyboje yra labai svarbūs. Tapytojas sugebėdavo rasti tikslų tapybinį plastinį atitikmenį temoms, įvykiams ir potyriams, ne tik sudarantiems jo emocijų bei vaizdinių pasaulio dalį, bet ir turintiems pagrindą tikrovėje arba literatūros, dailės ar pasaulio mitologijos kloduose. Tuo R.Jankauskas-Kampas stipriai praplėtė lietuvių tapybos temų ir idėjų ratą.

Dailininkas nutapė didelio formato paveikslų: "Good bye/Sinagoga" (1991), "Apleista sinagoga", "Nukryžiuota obelis", "Juoda saulė", "Be pavadinimo/Samurajus" (visi 1993). Apskritai jo tapyba – tai dramatizmo, hedonizmo ir ironijos, patirto ir įsivaizduoto, stebėto ir jausto mišinys. Ši netipiška asmenybė įnešė į lietuvių tapybą laisvumo, drąsaus nevaržomo gesto. Būdinga spontaniška motyvo fiksacija ir nevaržoma ekspresyvi raiška, ryškios spalvos, simboliškumas.

Mirė 1993 m. spalio 7 d. Klaipėdoje.

Šaltinis: čiurlionis.lt, Lietuvos dailės muziejaus Dailininkų duomenų bazė


Kas? Neformali ekskursija Rimvido Jankausko-Kampo retrospektyvinėje parodoje.

Kur? M. Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? vasario 24 d. 12 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas portretas
sakyciau vytautai jus ir kiti cia 2 komentave arba degradai absoliutus arba maziu maziausiai asilai..

VYTAUTAS

VYTAUTAS portretas
mano maža anūkė gražiau paišė.Čia matom girto ,bandančio kažką daryti kliedesius,o tarp meniniku,vadinasi ŠEDEVRAIS.MANAU ,KAD NIEKO NESUGEBA TAI GAUNASI ŠNIPŠTAS....ŠEDEVRAS.

buves studentas r

buves studentas r portretas
"Nuo 1989 m. dėstė Lietuvos dailės institute, Kauno dailės institute." miela autore, Jis nedeste - per puse, metu pas mus neuzejo nei karto, tiksliau viena karta atejo r: girtas, bliaudamas puole pozuotoja grabalioti. paememe uz pazastu ir ismeteme lauk. veliau ji atleido, nes rado gulinti ant laiptu gatava, kazkokio vakaro metu. joks rezistentas jis nebuvo. niekada negirdejome jokio pasisakymo pries tarybas.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių