Parodoje – žvilgsnis į Suomiją suomių akimis

Ką reiškia būti suomiu? Kokie kasdieniai objektai iliustruoja suomišką gyvenimą? M.Žilinsko dailės galerijoje pristatyta paroda "Gyvenimas Suomijoje" (Life in Finland) kviečia pažvelgti į paskutinį 1917-aisiais nepriklausomybę paskelbusios respublikos šimtmetį ir jį reprezentuojančius elementus. 

Tarp eksponatų – duona

Eksponuojami 50 įvairių objektų iš skirtingų dešimtmečių buities, industriniais, inovatyviais ir humoristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius šalies laikotarpius. Šie daiktai ne tik pagaminti Suomijoje – jie taip pat pasakoja apie gyvenimą šioje šalyje.

Tai, kas suomiui reikalinga ir savaime suprantama, kitur gali atrodyti neįprasta ir keista. Tačiau tam tikri istoriniai tarpsniai, pavyzdžiui, karas, daugumos valstybių žmonėms atnešė panašių iššūkių. Suomijoje prie šiaurės klimato prisitaikyta ir buitiniu kūrybiškumu, ir moderniomis inovacijomis. Parodoje eksponuojamus kasdienio naudojimo daiktus keičia Žiemos karo reliktai ar Suomijos žymę pasauliniame kontekste simbolizuojantys objektai.

Suomijos nepriklausomybės pradžią mena kiek neįprastas eksponatas – duona iš žievės, suomiškai vadinama "Pettuleipä".

Projektas "Gyvenimas Suomijoje" išsivystė iš valstybės šimtmečio proga surengtos ekspozicijos "100 objektų iš Suomijos". Originali paroda šiais ir praėjusiais metais apkeliavo Helsinkį, Taliną, Oslą, Madridą ir Rygą. Sulaukus pasisekimo, kuklesnė jos versija toliau tęsė kelionę po Europos šalis. Parodos kuratoriai – rašytoja Anna Kortelainen ir dizaineris Pekka Toivanen, siūlo ir kitų valstybių gyventojams pasvarstyti, kokie būtų analogiški tos šalies esybę nusakantys daiktai. Kas geriausiai reprezentuotų senelių, tėvų ir šiuo metu bręstančią kartą?

Suomijos nepriklausomybės pradžią mena kiek neįprastas eksponatas – duona iš žievės, suomiškai vadinama "Pettuleipä". Tai buvo visuotinio nepritekliaus – deficito – laikmečio duona, kurią kepant dalis rugių pakeičiami specialiais pušies žievės miltais. 1917-ųjų rudenį Suomijoje stigo maisto produktų – tai sustiprino iki tol netvirtą atmosferą ir paskatino šalyje kurtis darbo sąjungas bei savanorių armiją.

Neįprastai atrodo ir 1922-aisiais išleisti respublikos banknotai. Architekto Elielio Saarineno sukurtų banknotų atvaizdo tema – stovinti nuogų žmonių grupė, kurių fone matosi laukų, ežerų, garlaivių ir gamyklų vaizdai. Šie banknotai buvo perspausdinami iki pat 1950-ųjų.

Žiedo paslaptis

O štai 1928-uosius simbolizuojantį eksponatą vis dar galima įsigyti parduotuvėse. Tai – Turku miesto "Seres" gamyklos gaminamos pastilės "Sisu". Jų receptą sukūrė chemikas Johanas Ponkamo, norėjęs pasiūlyti konkurenciją iš Švedijos importuojamoms pastilėms.

Savotiško "Sisu" aromato sudėtis vis dar kruopščiai saugoma kaip didžiausia verslo paslaptis. Jų pavadinimą sunku tiksliai išversti į užsienio kalbas – jis reiškia ypatingą suomių mentaliteto savybę – ištvermingumą.

Sunkius Žiemos karo metus reprezentuoja eksponuojama sniego apranga. Fronto linijoje temperatūra galėdavo kristi iki 30 laipsnių šalčio, todėl šilta apranga buvo aukso vertės. Civiliai taip pat dėvėjo šią aprangą. Tai galėjo būti mamos ar sesers iš paklodės pasiūtas apsiaustas, vilkimas ant kitų drabužių.

Ne ką mažiau įdomus ir 1944 m. prasidėjusio pozicinio karo laikus menantis karo ir atminties ištikimybės žiedas. Šiuos žiedus kariai gamindavo fronte laukimo tarpsniais. Su sąmonę žudančia laukimo tuštuma kovota padedant pramoginėms trupėms, įvairiais statybų ir amatų darbeliais. Ant ištikimybės žiedo buvo graviruojami žodžiai "Karas ir Atmintis", o baigti jie būdavo siunčiami namo kaip dovanos.

Duoklė "Žvaigždžių karams"

Pokarinį laikotarpį liudija ūkininko Arvio Lehti 1940–1950 m. išrastas atšvaitas. Rudens pabaigoje, prieš pasirodant sniegui, Suomijoje yra ypač niūru ir tamsu. Vakare, užslinkus aklinai tamsai, vairuotojams sunku pastebėti pėsčiuosius, tad segėti atšvaitą yra tiesiog būtina. Be Suomijos tokio tipo atšvaitai naudojami tik Šiaurės šalyse.

Vienas įdomiausių parodos eksponatų – 1969 m. juvelyro Björno Weckströmo sukurtas "Planetoidų slėnių" kaklo papuošalas. Šį sidabro vėrinį 1977-aisiais "Žvaigždžių karų" filme dėvėjo princesė Lėja, teikdama medalius už drąsą Lukui Skaivokeriui ir Hanui Soului. Toje pačioje scenoje ant princesės riešo matoma ir B.Weckströmo kurta blizganti apyrankė. Abu dirbiniai gaminami iki šių dienų.

Parodoje taip pat galima išvysti devintojo dešimtmečio pradžioje išleistą vinilinę plokštelę "Soviet Superhits", kurioje girdimi Alos Pugačiovos, Valerijaus Leontjevo, Sofijos Rotaru ir kitų tuo metu populiarų sovietinių šalių atlikėjų kūriniai. Suomijos ir Sovietų Sąjungos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties atmosferoje suomių radijo stotys neretai grodavo sovietų atlikėjus, kurių muziką klausytojai labai pamėgo. Ne veltui skambantys plokštelėje kūriniai buvo atrinkti pagal radijo programos "Melodijos iš Sovietų Sąjungos" klausytojų pageidavimus. 1984 m. žymi suomių dainininkė Vera Telenius netgi įrašė suomišką populiariojo A.Pugačiovos šlagerio "Milijonas raudonų rožių" versiją. Daina taip išpopuliarėjo, kad buvo parduota daugiau nei 70 tūkst. įrašo egzempliorių.

Vėlyviausias eksponatas, atspindintis šių dienų aktualijas, – motinystės paketas. Pirmieji tokie paketai nepasiturinčioms moterims pradėti dalyti dar ketvirtajame dešimtmetyje. Dabar Suomijos socialinio draudimo institucija, "Kela", kiekvienais metais išdalina 40 tūkst. tokių motinystės paketų besilaukiančiomis ir įsivaikinančioms mamoms.


Kas? Paroda "Gyvenimas Suomijoje".

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? Iki lapkričio 25 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių