Pažintis su fortepijono talentu iš Monako

Šaknys – Baltarusijoje

Aštuoniolikmetis atlikėjas gimė Monake, šeimoje, kurioje jau keletas kartų̃ puoselėja profesionalaus muzikavimo tradicijas. Nuo pat kūdikystės jį visur lydėjo akademinė muzika, jaunuolio tėvai – iš Minsko kilę muzikantai, o jaunojo pianisto tėvas – žinomas smuikininkas, Maskvos konservatorijos auklėtinis, dirbęs Maskvos filharmonijoje, šiuo metu grojantis Monte Karlo filharmonijos orkestre.

Būdamas aštuonerių Slava pradėjo mokytis Monako "Académie de Musique Rainier III", praėjus vos metams jis jau pasirodė scenoje, o sulaukęs vienuolikos grojo savo pirmąjį rečitalį Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje.

Ant bangos

Šie metai jam buvo itin sėkmingi – jaunąjį pianistą fortūna lydėjo net dviejuose tarptautiniuose konkursuose ("Flame" Paryžiuje ir "Agimus" San Remo mieste Italijoje), kur jaunuolis iškovojo pirmąsias vietas.

Prieš ketverius metus įvyko S.Guerchovitchiaus kaip solisto debiutas: kartu su Kanų orkestru jis atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus pirmąjį koncertą fortepijonui. Tuo pat metu prasidėjo intensyvios koncertinės kelionės, muzikuojant kartu su vyresniuoju broliu, smuikininku Davidu Gueran-Guerchovitchiumi.

Besibaigiant metams pianistas laimėjo antrąją vietą ir specialųjį prizą už geriausią Romantizmo epochos kūrinio interpretaciją septintajame tarptautiniame Claude'o Bonnetono konkurse, o prieš trejus metus iškovota prizinė vieta Claude'o Kahno tarptautiniame pianistų konkurse suteikė galimybę koncertuoti garsiojoje Paryžiaus "Salle Gaveau".

Baigęs Monako muzikos mokyklą Slava pradėjo studijuoti Paryžiaus muzikos konservatorijoje pas žinomus profesorius Michelį Béroffą ir Laurentą Cabasso. Sėkmingą jo studijų eigą liudija neseniai su Monte Karlo filharmonijos orkestru atliktas pirmasis Piotro Čaikovskio koncertas fortepijonui, pirmoji vieta tarptautiniame Aleksandro Skriabino konkurse ir prizai kitose muzikantų varžytuvėse.

Jaunasis talentas nuolat ieško naujų idėjų tobulindamasis meistriškumo kursuose, šiuo metu tęsia studijas Paryžiaus konservatorijoje, Marie Josephe Jude klasėje, o jo atliekamos muzikos noriai klausosi Prancūzijos, Monako, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir Rusijos salių publika.

J.S.Bacho siuitos

Sugrįžtantis į Lietuvą, šalį, kurioje pirmą kartą skambėjo solinis jaunojo pianisto rečitalis, S.Guerchovitchius parengė klausytojams įvairiaspalvę programą, kuri pradžiugins įvairios muzikos mėgėjus ir padėsiančią atskleisti plačią atlikėjo galimybių paletę.

Koncertą pradės penktoji iš šešių Johanno Sebastiano Bacho prancūziškųjų siuitų. Šį klavyrui skirtą ciklą baroko epochos genijus sukūrė tarp 1722 ir 1725 m. Pavadinimas "prancūziškosios" prigijo kiek vėliau, jį išpopuliarino J.S.Bacho biografas Johannas Nikolaus Forkelis, priskirdamas siuitas prancūziškai komponavimo manierai. Vis dėlto muzikologai dažnai su šiuo teiginiu nesutinka, pastebėdami, kad siuitoms labiau būdinga itališkos muzikos stilistika.

Antrasis vakaro kūrinys – XX a. pradžioje sukurta žymioji prancūzų impresionisto Maurice'o Ravelio sonatina. Pirmąją šio kūrinio dalį kompozitorius sukūrė specialiai Paryžiuje leisto žurnalo "Weekly Critical Review" paskelbtam konkursui, tikėdamasis laimėti 100 frankų prizą. Visiškai užbaigtas kūrinys pirmą kartą nuskambėjo 1906 m. Lione, o vėliau prasidėjo jo triumfo žygis per visas pasaulio scenas.

C.Debussy šedevrai

Impresionizmo dvasia skleisis ir S.Guerchovitchiaus atliekamose Claude'o Debussy pjesėse. Šiam vakarui atlikėjas pasirinko keturis preliudus iš 24 pjesių ciklo. Visos keturios koncerte skambėsiančios miniatiūros "Delfio šokėjos", "Anakaprio kalvos", "Pėdos sniege" ir "Ką matė vakarų vėjas" buvo išleistos pirmajame C.Debussy preliudų sąsiuvinyje.

"Delfio šokėjos" – žinomos senovės Graikijos kolonos puošybos elemento figūros, įkvėpusios pirmąjį šio ciklo preliudą. Sakoma, kad kompozitorius matė tik šios skulptūrinės grupės reprodukciją, bet to pakako, kad gimtų puiki sarabandos charakterio trijų dalių pjesė, kurioje kiekvienos dalies tema tarsi iliustruoja grakščias šokančias merginas. Anakapris – Kaprio salos, kurioje mėgdavo svečiuotis C.Debussy, miestas. Penktasis ciklo preliudas atspindi šio nuostabaus gamtos kampelio grožį.

Šeštasis ciklo preliudas "Pėdos sniege" – vos 36 taktų ilgio, bet lėtas kūrinio tempas lemia jo atlikimo trukmę, svyruojančią nuo 3,5 iki 4,5 min. Spėjama, kad šį preliudą įkvėpė to meto impresionistų tapyboje populiarus apsnigto kraštovaizdžio motyvas. Septintajam pirmosios preliudų knygos kūriniui "Ką matė vakarų vėjas" įtaką padarė Hanso Christiano Anderseno pasakoje "Rojaus sodai" aprašomo vakarų vėjo – zefyro ir Franzo Liszto muzika.

M.Ohana ir S.Prokofjevas

Koncerto metu klausytojų lauks įdomi pažintis su retai mūsų salėse skambančia iš Maroko kilusio XX a. prancūzų kompozitoriaus Maurice'o Ohana kūryba. Šis kūrėjas, studijas pradėjęs nuo architektūros mokslų, vėliau pasuko pianisto keliu ir galutinai atrado savo pašaukimą muzikos kompozicijoje. Jo kūrybai būdinga Viduržemio jūros tautų folkloro įtaka, o kūrybos paletė itin plati: nuo pjesių fortepijonui iki operų. Kauno valstybinės filharmonijos klausytojai galės mėgautis dviem išraiškingais interpretaciniais etiudais "Laisvos kadencijos" ir "Trečias pedalas" iš dvylikos pjesių ciklo, sukurto devintajame XX a. dešimtmetyje.

Jaunojo talento pasirodymą vainikuos ypatingas kūrinys – šeštoji Sergejaus Prokofjevo sonata fortepijonui. 1940 m. vasarį užbaigtas monumentalus darbas netruko išpopuliarėti, netgi tapo S.Prokofjevo ir pianisto Sviatoslavo Richterio pažinties priežastimi.

Legendinis pianistas apie šią sonatą sakė: "Demonstruodamas barbarišką drąsą kompozitorius nutraukia santykius su romantiškais idealais ir savo muzikoje leidžia pajausti gaivalingą XX a. pulsą. Nepaisant visų jos aštrių kampų, ši klasikines proporcijas atitinkanti sonata yra puiki." Šeštoji sonata – pirmoji iš vadinamosios "Sonatų triados" ciklo dalių. Visos trys sonatos kupinos autoriaus jausmų, nulemtų Antrojo pasaulinio karo baisumų, jas vienija kovos ir visų sunkumų įveikimo idėja.

Šeštąją sonatą muzikologai vadina viena ryškiausių S.Prokofjevo dramaturginio simfoniškumo apraiškų. Čia epinis charakteris susipina su daugybe vaizdinių, keturiose kūrinio dalyse tamsias spalvas keičia šviesios, trapus intymumas staiga virsta audringais proveržiais.

Kas? KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS. Konstantinas Orbelianas pristato: Slava Guerchovitch.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? LAPKRIČIO 20 d. 18 val.