- Ramūnas Čičelis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neseniai pasibaigusio festivalio "Lietuvos teatrų pavasaris" programoje Kauno žiūrovai ir svečiai galėjo išvysti Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklį "Hybris", režisuotą žymaus lenkų režisieriaus Krzystofo Zanussio.
Senovės graikų kalba žodis "hybris" reiškia nuodėmingą puikybę, kuri katalikiškoje tradicijoje virsta mirtinu nusižengimu Dievui. Pjesės veiksmas plėtojamas pagrindiniam veikėjui akademikui, profesoriui, dėstytojui Adamui (vaidina aktorius Vytautas Petkevičius) išgyvenant akistatą su savo gyvenimo klaidomis ir jas prikišamai nurodančiu jaunu istorijos studentu Konradu.
Drama jau nuo pirmųjų spektaklio scenų, nepaisant to, kad vaidina profesionalūs aktoriai, sukelia dirbtinumo įspūdį. Antikinio teatro draminės poetikos teorijoje kalbama apie "mimezės" terminą: spektaklyje turi būti rodomi tokie įvykiai, kurių iš tiesų nebuvo, tačiau tikrai įmanoma, kad jie galėjo būti.
"Hybris" konfliktai ir juos atskleidžiantys veikėjų dialogai byloja priešingai – rodoma tai, ko nebuvo, ir sunkiai įmanoma, kad toks pagrindinis personažas iš tiesų galėtų egzistuoti užteatrinėje tikrovėje.
Legendinis režisierius Juozas Miltinis, tikėtina, turėtų daug priekaištų aptariamo spektaklio režisieriui ir aktoriams: monologų ir dialogų tekstas nuolat pamirštamas; kai jis atsimenamas gerai, tuomet išsakomas pusbalsiu (įsimintina tai, kad J. Miltinis tuomečiam savo mokiniui Donatui Banioniui tvirtino, kad teatre ir kine aktorinė vaidyba skiriasi iš esmės – spektaklyje "Hybris" vaidinama taip atsainiai, lyg būtų filmuojamas prastos sceninės raiškos reikalaujantis lietuviškas serialas). "Hybris" režisieriaus darbas tebuvo parašyti dramos tekstą – daugiau jokių pastangų sukurti atraktyvų ir provokuojantį spektaklį nematyti, jis monotoniškas, veiksmo plėtotės taip pat nematyti (visą spektaklį išlaikoma ta pati buitinė ir psichologinė padėtis).
Bene didžiausią žiūrovų pasipiktinimą gali sukelti tai, kad pasipūtęs ir didybe sergantis pagrindinis veikėjas profesorius Adamas yra netiesiogiai, jokiu būdu tiesiai nepasakant, gretinamas su lenkų filosofu ir sociologu Zygmuntu Baumanu. Žinoma, tikrasis mokslininkas nieko nėra žudęs, tačiau pokario metais išties tarnavo sovietinėje Lenkijos armijoje, kurios tikslas tuo laiku buvo nuslopinti partizaninį karą.
Spektaklyje "Hybris" pagrindinis veikėjas kaltinamas žmogžudyste, kurią profesoriui primena jaunas studentas Konradas, pirmajame veiksme veikiantis kaip gyvas žmogus, o antrajame – pavirstantis šmėkla. "Hybris" personažo ir Z. Baumano gretinimas, akivaizdus ir dėl scenos, kurioje aktorius skaito paskaitą apie postmodernizmą, yra tiesiog nepadorus ir nuogai politinis. Aiškėja, kad tikrasis spektaklio režisieriaus tikslas buvo ne atskleisti didybės kamuojamo veikėjo dramą ir ją perteikti savitais meniniais sprendimais, o tik mesti kaltinimą Z. Baumanui visiškai nesirūpinant nei teatrine estetika, nei originalia režisūra.
Veda prie supuvusios sąžinės
Spektaklio "Hybris" žiūrovai paverčiami lenkiškai katalikiškojo indoktrinavimo objektais, kuriuos reikia įtikinti, kad liberaliosios krypties mąstymas, kurį ir plėtojo Z. Baumanas, veda prie supuvusios sąžinės, neegzistuojančio teisingumo ir kitų blogybių.
Aiškus yra K. Zanussio naivumas, Z. Baumano tezes apie šiuolaikinį Vakarų pasaulį, kurio ydas sociologas labai tiksliai diagnozuodavo, prilyginant asmeniniams mokslininko įsitikinimams. Pavyzdžiui, jei Z. Baumanas teigia, jog postmodernioje mąstymo paradigmoje teisingumas tampa probleminis, padaroma išvada, kad profesorius Adamas neva nepripažįsta teisingumo. Painiojama pati mąstymo kryptis, nes lenkų sociologo tezės, kritiškai nukreiptos į išorinę tikrovę, nekritiškai pakreipiamos į paties sociologo vertybių sistemą. Lieka tik apgailestauti, kad žymus režisierius teatro meną įkinko į politinių sąskaitų suvedimą ir taip iš esmės išduoda savo, kaip režisieriaus, misiją.
Pjesės pabaigoje žiūrovai pajunta ne gailestį žlugusiam žmogui (to būtų pagrįsta tikėtis iš geros pjesės), o tik pašiepiantį juoką iš asmeninės personažo tragedijos. (O gal ir sąmoningai siekta, kad publika nepajustų net gailesčio K. Zanussio politiniams oponentams? Tačiau kaip tai dera su katalikiškąja atjauta silpnajam?)
Vis dėlto pati teatro prigimtis neleidžia meluoti galutinai ir visiškai – žiūrovas spektaklio epiloge juokiasi ir iš personažo, ir iš paties režisieriaus nevykusių sprendimų (ištisą valandą studento ir žmonos šmėklos kartoja tuos pačius priekaištų žodžius, ir jie pagaliau virsta karikatūriniu tekstu). Ideologinis teatras demaskuoja pats save ir tampa vertas paniekos. Taigi pasityčiota iš visko: teatro meno, aktorių talento, Z. Baumano ir žiūrovų.
Išduodamas teatrą dėl katalikiškosios ideologijos, režisierius išduoda ne tik meną, bet ir pats save. Jei tokie spektakliai atstovautų pagrindinei šiuolaikinio teatro krypčiai, būtų galima sakyti, kad teatras miršta ir per posovietinį laikotarpį nepasikeitė niekuo – taip ir liko ideologinio ruporo priemone. "Hybris" sceninė visuma sako aiškiai: politika ir toliau minta teatru.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...