Stikle sustingę gamtos vaikų šuoliai

Kauno pilyje pristatoma stiklo menininkės Sigitos Grabliauskaitės autorinė paroda "Alsavimas savimi", atspindinti kūrėjos pamėgtą gyvūno, šiuo atveju, artimo žmogaus draugo ir palydovo – žirgo ir šuns temą.

Išskirtinė tema

Apie pasirinktą temą menininkė pirmiausia kalba Simono Daukanto žodžiais. Knygoje "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių" rašoma: "Senovės kalnėnai ir žemaičiai, traukdami į karę, du tarnu lygiai turėjo, beje, šunį ir žirgą, nesgi, ko kareivis jodamas negalėjo ant žirgo pakelti, tą jo šuo, įkinkytas į mažas rogeles, po jo vilko, beje, įkaištį ir karės padargą, grįžtant iš karės, pydė grobį, nuo neprietelių sugrietą. Jo žirgas buvo dar artimesniu draugu jo laimės ir nelaimės, nesgi jis nešė patį kareivį ir lygiai su juo mirė. Todėl jaunuomenė kaip kalnėnų, taip ir žemaičių senovėj nieku kitu nesirūpino, tiktai žirgų gražybe <...> Nesgi senovėj tas tebuvo garsus jaunikaitis, kurs gražesnį žirgą turėjo, todėl kožnas pirmiau būt viso savo lobio išsižadėjęs, nekaip savo žirgą ligi gyvas kitam atdavęs".

Dar vienu žirgų studijų istoriniu šaltiniu menininkei tapo garsioji Lietuvos didžiosios kunigaikštystės riterio Kristupo Manvydo 1603 m. parengta knyga "Hippika". Tai pirmasis žirgininkystės vadovėlis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje, išspausdintas Krokuvoje.

Žirgais S.Grabliauskaitė domisi jau kelerius metus, fotografuoja juos, turi sukaupusi įvairiausių meno kūrinių su žirgelio atvaizdu. Menininkė sako, kad meilė žirgams atkeliavo ne tik iš šio gyvūno vertinimo tautoje, liaudies mene tradicijos, bet ir iš jos pačios šeimos palikimo (žirgais žavėjosi dailininkės senelis).

Įsijausti į žirgo gyvenimą

Grįžtant prie parodos, pirmiausia derėtų pasakyti, kad dailininkė S.Grabliauskaitė dažniausiai kuria ciklus. Jeigu prisimintume jos kūrybos pradžią, matytume, kad jau tada palaipsniui gimė optinių akcentų serija "Mano žaislai", įvairių "Ženklų" plaketės, kiek vėliau atsirado plokštės su "Kaukių", "Tulpių naktyje" motyvais. Net kelerius metus meninkė dirbo su skulptūrinėmis veidų išliejomis. Taip sukurtos stiklo skulptūrų grupės "Miegantys laike" ir "Balti veidai", kurti ir reljefiniai vyrų bei moterų torsai.

Šį kartą parodoje matome įdomią ekspoziciją, kurią sudaro dviejų ciklų stiklo plokštės, susietos pagrindinės parodoje atsispindinčios temos, kuri, kaip jau minėta, yra susijusi su žirgo ir šuns motyvais bei jų interpretacija.

Vienas ciklas, sudarytas iš aštuonių kabančių plakečių, pristato kūrinius su daugybe nutapytų žirgų. Kitame, šešių vienetų plokščių cikle, regime žirgus, bendraujančius su aplink juos besisukinėjančiais šunimis. Čia vaizduojami ir kresni žemaitukai, ir grakštūs išlakūs trakėnai, ir mažieji poniukai. Menininkė atskleidžia jų charakterį, amžių, fizinį būvį, stovėseną, taip pat linksmą jaunųjų žirgų laigymą, subrendusiųjų poilsį ar nuovargį.

Plokštėse pavaizduoti arkliai nepaprastai skirtingi. Vieni – akivaizdžiai energingi, plevėsuojančiais karčiais ir visu kūnu šokantys jausmų šokį, kiti – laisvi, šuoliuojantys neaprėpiamoje erdvėje, treti stoviniuoja nuleidę galvas, šiek tiek pavargę ir ramiai rupšnojantys nematomą žolę. Žirgai, regis, semiasi jėgų tiek iš jos, tiek ir iš pačių savęs, tiek ir iš bendravimo su aplink besisukinėjančiais šunimis, kurie it gaivus oro pliūpsnis darbuose kuria žaismingumo, geros nuotaikos atmosferą, skleidžia laukimo, gal net būsimos medžioklės ar bendravimo su žmogumi nuojautą. Vis dėlto visi šie gyvūnai "alsuoja savimi", visi jie yra gamtos vaikai.

Dailininkės tapyba ant stiklo ir kuria šį "alsavimą". Dažniausiai jos tapyba lengva, šiek tiek eskiziška, vietomis tarsi nepabaigta, padedanti išgauti įvairių nuotaikų niuansų.

Interpretavimo laisvė

Vis dėlto kai kuriuose vaizdiniuose piešinys įgyja preciziškumo, pabrėžiamas materialumas, fizinės gyvūnų savybės – oda, kailio šiurkštumas. Dėl oksido ir teptuko grafiniuose piešiniuose sustiprėja siluetas, viena ar kita figūros detalė. Kai kurie žirgų ar šunų piešiniai netgi labai ryškūs. Juoda pigmento spalva, it akį verianti dėmė, dominuoja vaizdiniuose. Visa tai tik išryškina autorės motyvų stebėseną, jų atvaizdo skirtingumą ir interpretavimo galimybes.

Prie visų paminėtų piešinio savybių, be abejonės, dar prisideda ir stiklo plokštės, kaip kūrinio pagrindo, ypatybės. Piešinys faktūrinėje, kartais gumbuotoje plokštėje neatrodo akademiškai realistiškas, nes optinis stiklo blizgesys, plokštės tekstūros ir stiklo reljefai dematerializuoja gyvūnus, vaizdams suteikia laikinumo, meniškumo pojūtį.

Antrajame iš ciklų menininkė labai efektingai pasinaudoja koliažine erdvės kompozicija. Ji derina dviejų skirtingų spalvų ir formų (stačiakampė yra pagrindinė ir ją papildanti kita, ovalinė plaketė) stiklo plokštes, kurios persidengdamos ekspozicijoje sukuria ir kolorito, ir peršviečiamumo, ir vaizdo persipynimo efektus.

Kas? S.Grabliauskaitės paroda "Alsavimas savimi".
Kur? Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje (Pilies g. 17), IV aukšto parodinėje erdvėje.
Kada? Veikia iki birželio 30 d.