Švedas į Kauną sugrįžo po ketvirčio amžiaus

Į Kauną sugrįžo prieš ketvirtį amžiaus miestą atradęs švedų menininkas Ingvaras Staffansas. Jo bagaže – šįkart atgabentame legaliai – stipria energija trykštantys darbai.

Į Kauną sugrįžo prieš ketvirtį amžiaus miestą atradęs švedų menininkas Ingvaras Staffansas. Jo bagaže – šįkart atgabentame legaliai – stipria energija trykštantys darbai.

Kartą, po 25 metų

Gyvename pasaulyje, kuriame vis mažiau juntame ribas ir vis toliau galime nukeliauti. Atsiveria tolimiausios ir gražiausios šalys, paslaptingiausi miestai. Kelionės praturtina, plečia akiratį, suteikia erdvės pamąstymams. Regėtos vietos įsikuria mūsų atmintyje ir neretai kviečia sugrįžti, išgyventi pažinimo akimirkas ne vieną kartą.

Vieta, paskatinusi sugrįžti, menininkui iš Švedijos I.Staffansui tapo Lietuva. Kaune lygiai prieš 25 metus buvo surengta pirmoji dailininko paroda. "Šis mano žygis tais laikais atrodė lyg laisvės simbolis. Žodis "laisvė" turėjo didelę, išsvajotą prasmę, daug didesnę nei dabar", – teigia I.Staffansas.

Kaip skelbia parodos anotacija, jis buvo pirmasis Vakarų menininkas nepriklausomoje Lietuvoje, nepabūgęs susikrauti paveikslų ant automobilio stogo, nelegaliai kirsti muitinę ir atsidurti Kaune.

Dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus, pasauliui tapusiam atviru ir svetingu, M.Žilinsko dailės galerijoje vėl viešintys menininko kūriniai panardina į meditacinę būseną, kurią sukuria regimi ir jaučiami vaizdai, iš jų sklindanti nežabota energija. Erdvės tarsi prisipildo šviežio, skaidraus oro, kurio įkvėpus atgyja visas kūnas.

Susitelkimas į save

Dviejose galerijos erdvėse, jungiamose siauro koridoriaus, atsiveria vidines dailininko būsenas ir išgyvenimus reflektuojantys tapybos darbai, "kylantys iš meditacijos, iš gamtos, iš Dievo, iš purvo, iš praeities menininkų, iš poezijos, iš chaoso, iš greičio, iš spontaniškumo, iš gebėjimo prarasti kontrolę".

Ekspresyvūs, žemiškų spalvų, faktūriški, unikalūs kūriniai žiūrovo žvilgsnį vedžioja po keliasluoksnias erdves, kuriamas plataus teptuko brūkšniais, virpančiomis juodomis linijomis ar atsitiktinai užtiškusiomis dėmėmis.

Stovint priešais I.Staffanso drobes apima pasidižiavimo jausmas, tarsi žvelgtum į giliausius pasaulio sandaros klodus, meistriškai sukurtus kūrėjo, tarsi visa slaptingiausia informacija apie Visatos paslaptis srauniomis upėmis tekėtų prieš akis, smelktųsi į kūną, priversdama virpėti ir dovanodama suvokimo jausmą.

Stebėdamas paveikslus žiūrovas jaučiasi toks galingas ir sykiu toks mažas, praturtėjęs reginiais ir įgavęs išminties juos suvaldyti.

Harmonija ir disharmonija

Atviri drobės plotai, palikti viename iš tyliausių dailininko darbų "Poezija", nuramina mintis ir suteikia erdvės žvilgsniu gaudyti pavienes, perregimas lako (ar aliejaus) dėmes, smulkius, atsitiktinius juodus taškus ir tvirtus potėpius. Skirtingų raiškos priemonių sąveika drobės paviršiuje nuvilnija mintyse kaip pati gražiausia poezija, kuriai nereikia žodžių.

"Šiaurietiška kalba I" ir "Šiaurietiška kalba II" prabyla menininko kuriamais slaptais simboliais, primenančiais rašto ženklus, bet vizualiai jie neperskaitomi. Žvelgiant į šiuos darbus tenka pasikliauti intuicija ir pulsuojančia vaizduote, kurios šifruoja regimus ženklus, pasitekldamos vidinius resursus.

Rašto motyvai pasikartoja kūriniuose "Supaprastinta kalba I", "Supaprastinta kalba II" – darbų fonu tampa pageltęs, senas laikraščio lapas, ant kurio nenutrūkstamai, horizontaliomis linijomis kartojami mažučiai puslankiai (tarsi apverstos "u" raidės), žvelgiant iš toli atrodantys kaip susispietę žodžiai.

24 paveikslų cikle "Energijos laukai" pasitelkęs grafiškos stilistikos raišką, kūrėjas žiūrovą skatina kiekviename nedidelio formato kūrinyje pajusti slypinčią energiją ir sykiu akimis aprėpus visus ciklą sudarančius kūrinius – pajausti jėgą, kurią sukuria dinamiški ir užtikrinti juodos, baltos, rusvos spalvų santykiai, besimainantys paviršiai, godžiai geriantys vienas kitą ir aštrios juodos linijos, susikertančios tarpusavyje, kurdamos abstrakčias trikampes formas.

Žiūrovo mintys, nuolatos kurstomos pulsuojančių paveikslų paviršių, prisipildo energijos. "Pėdsakai", "Pieštukas", "Taškas" – smulkiausi (dydžio ir raiškos priemonių prasme) ekspozicijos kūriniai. Minimalistinės estetikos darbuose veikia šiurkštus jų paviršius ir inkliuzas, išsaugotas jame. "Gyvenimo medyje" stebina įtikinamai sukurta faktūra, kuri be galo panaši į suskeldėjusią medžio rievę, "Mistinis peizažas" žvilgsnį nardina į gilių ir tamsių spalvų santykius.


Kas? Paroda "PO 25 METŲ".
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Veikia iki birželio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių