- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Giedrius Zaura – jaunosios kartos tapytojas. Įgyta restauratoriaus patirtis paskatino pasirinkti tapybos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete.
Aktyvus dalyvavimas grupinėse parodose ir kas kelerius metus rengiamos personalinės parodos menininkui suteikia svarų pagrindą eiti pasirinktu keliu, atrandant save ir išlaikant autentišką žvilgsnį į supančią aplinką, ją reflektuojantį kūrybinį procesą.
– Jus reflektuojantis paveikslas, neturintis pavadinimo, tai akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška ar jos atspindys?
– Šis paveikslas yra neatsiejamas nuo istorijos apie tai, kaip jis gimė. Kūrinį suvokiu kaip praėjusio laiko ir rezultato visumą. Jis nėra išskirtinis menine prasme, tačiau svarbus man asmeniškai kaip kūrybinė patirtis. Dar ir dabar bandau suvokti, ką tas metas ir šis paveikslas davė man kaip kūrėjui. Dažnai galvoju apie tai, kas tuo metu įvyko. Tai praėjusios gyvenimo atkarpos išraiška ir sukauptos patirties atspindys – lūžio taškas, po kurio pasikeitė mano kūryba. Šis kūrinys – naujų tapybos galimybių atradimas.
– Kas tapo lemiamu faktoriumi pasirenkant kūrinio atlikimo techniką?
– Šiame darbe nėra jokių su technine raiška sietinų siurprizų. Viskas labai tradiciška: aliejiniai dažai ir medžio kartonas.
– Kuo rėmėtės ieškodamas spalvinės šio kūrinio išraiškos?
– Visą spalvinę gamą padiktavo aplinka, galbūt to meto oras, truputėlį spalvų prikūriau. Bet spalvinę įtaką tuo metu man darė studijuoti menininkai: Algimantas Švėgžda, Giorgio Morandi, tradicinė kinų, japonų tapyba. Labai smagu paletėje maišyti spalvotas pilkumas, derinti jas vieną prie kitos. Jau kurį laiką taip dirbau, ėjau ta linkme, todėl viskas savaime pavyko.
– Kokia yra fono reikšmė paveiksle?
– Fonas šiame kūrinyje yra tuštuma. Jis įsilieja į darbo visumą. Fonas, kaip ir visa aplinka paveiksle, yra tuštoki. Tuštuma, šiuo atveju, paveikslą jungiantis, kompoziciją sulipdantis elementas. Nebūtina paveiksle visko gausiai prikrauti. Kartais kažko nebuvimas yra tiesiog geriau.
– Paveikslo formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar reikšmingas elementas?
– Darbo formatas kvadratinis. Jis man ypač patinka dėl to, jog turi magijos, bet kartu yra logiškas ir tvarkingas. Kvadratas viską koncentruoja savyje, todėl intuityviai norisi komponuoti keistas, iš realybės, kasdienybės ištrauktas kompozicijas.
– Kaip šiame kūrinyje atsiskleidžia jūsų žvilgsnis į save? Kuo jis skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Kai dirbau prie šio darbo, viskas vyko labai lengvai, be ypatingų pastangų. Kūrybinis procesas vystėsi savaime, nebuvo jokių kliūčių dirbti.
Buvo ramus metas prieš Kalėdas. Turėjau nemažai laiko, daug ir ramiai snigo, galbūt todėl viskas labai gerai pavyko. Ir būtent tada supratau, kad atradau tobulą kūrybos metodą: ramybė, neskubėjimas, mažiausių detalių apmąstymas ir daug laiko.
– Šiame darbe žvelgiate: į save, pro save ar atsiribojant nuo savęs (pažvelgiant į save tarsi į nepažįstamąjį)?
– Kūrinyje pamačiau save visai kitokį: ramų, tylų, besimėgaujantį gyvenimo smulkmenomis. Ir svarbiausia – atradau save kaip labai logišką kūrėją, kaip tapybos kompozitorių.
– Kūrinyje fiksuojate praeities įvykių refleksijas, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Fiksuojamas esamas momentas, ir tik jis. Paveiksle iš paprastų daiktų dėlioju kompoziciją, kuri gali būti suvokiama kaip tuo metu vykstantis žaidimas, galvosūkis.
Paveiksle iš paprastų daiktų dėlioju kompoziciją, kuri gali būti suvokiama kaip tuo metu vykstantis žaidimas, galvosūkis.
– Kiek seansų truko nutapyti šį paveikslą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Paveikslui sukurti prireikė savaitės. Sutvarkyti namai, studija, eskizavimas, fotografavimas – taip pat priskiriami kūrybiniam procesui. Patį darbą nutapiau greitai. Gerai nepamenu, tačiau, man rodos, per du seansus. Dirbant prie kūrinio, mano nuotaika buvo pakili, galvojau tik apie paveikslą. Keista yra tai, jog visiškai nepavargau, o priešingai, įgavau daug jėgų, pasitikėjimo savo kūryba. Viskas savaime, labai lengvai, be prakaito ėmė ir tiesiog atsitiko. Matyt, dėl to, jog buvau labai gerai pasiruošęs idėjos išpildymui, viską apmąstęs.
– Ar tapant kūrinį radosi baimių?
– Nebuvo jokių baimių. Tuo metu, kai kūriau šį paveikslą, buvau pasinėręs į kūrybą, maitinausi kūrybinėmis patirtimis.
Vėliau atsirado baimė, kad paveikslas gali pradėti nykti, nes nutapiau jį ant prastos kokybės kartono. Tai, praėjus kuriam laikui, pasitvirtino. Todėl menininkus visada skatinu dirbti su geros kokybės medžiagomis. Niekada nežinai, kada pavyks sukurti išskirtinį kūrinį.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų drobių? Kodėl jį išskyrėte, prigretinote prie autoportreto žanro?
– Šis paveikslas atspindi to meto mane. Po jo daug kas pasikeitė. Dėl šio darbo išsiplėtė mano kūrybinis laukas, kilo daug naujų idėjų, pasijutau menininku. Bet didžiausią įtaką padarė tuo metu pajaustas pilnatvės jausmas. Visą tą savaitę – su pasiruošimu, knygų skaitymu, poguliu ant sofos studijoje priskiriu šio darbo sukūrimo procesui.
Iki sukurdamas šį paveikslą buvau tipiškas tapybos studentas – gaminau nuobodžius, standartinius paveikslus. Ši darbą laikau pirmu savo profesionaliu paveikslu. Po jo įsisąmoninau, kad paveiksle privalo būti kažkokia struktūra. Nesvarbu, kuria prasme: spalvine, kompozicine ar logine.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje8
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...