- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Vilnių šią savaitę iš Vokietijos atgabenamas Vasario 16-osios aktas 2022 metais gali būti eksponuojamas Kaune, sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.
Jis pirmadienį BNS teigė, kad akto laikino saugojimo panaudos sutartyje numatyta, jog dokumentas gali būti „naudojamas parodos tikslais ir Europos kultūros sostinės vardo suteikimo Kaunui proga 2022 metais“.
Taip gali nutikti, jeigu pavyks sutarti, kad dokumentas Lietuvoje liktų iki 2022-ųjų.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.
Vokietijos archyve rastas Vasario 16-osios aktas dėl Lietuvos valstybės atkūrimo ir pripažinimo į Lietuvą bus atvežtas trečiadienį, iškilminga jo perdavimo ceremonija vyks Prezidentūroje.
Kadangi mes stengiamės išsaugoti dokumentą nepakitusį kuo ilgesnį laiką, tai jo eksponavimas tampa ekstremalia situacija.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS nurodė, kad į perdavimo ceremoniją atvyks Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo vadovė, renginyje dalyvaus ir vokiečių diplomatai.
Nepriklausomybės Aktas bus pradėtas viešai eksponuoti sekmadienį, parodą atidarys D. Grybauskaitė ir dokumentą minėtame archyve pernai kovą radęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, BNS teigė muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.
Vokietijos perduodamas aktas bus eksponuojamas kambaryje, kur jis ir buvo pasirašytas 1918 metais. Dokumentas bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra.
Signatarų namai dokumentą ketina eksponuoti iki 2018 metų lapkričio, paskui jis bus perduotas į archyvą, o Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys panašiu metu planuoja pradėti remontą, sakė B. Kulnytė.
Nepriklausomybės Akto laikymo sąlygomis besirūpinantis restauratorius teigė, kad eksponuojant dokumentus neįmanoma visiškai sustabdyti jų senėjimo, todėl viešas jo rodymas visus penkerius metus būtų pavojingas.
„Kadangi mes stengiamės išsaugoti dokumentą nepakitusį kuo ilgesnį laiką, tai jo eksponavimas tampa ekstremalia situacija“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius Algis Blažys.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino ir ekspoziciją. Daugiausiai nuotraukomis ir dokumentais muziejus sieks parodyti visų akto signatarų visuomeninę ir politinę veiklą, turėjusią įtakos nepriklausomybės paskelbimui.
Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.
L. Mažylio rastas dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis yra su visų 20-ies signatarų parašais.
Vokietijoje rasto akto ekspertizę atlikę Lietuvos policijos pareigūnai nustatė, kad dokumentą surašė signataras Jurgis Šaulys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...