-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
-
Ž. Landzbergas: tai ne saulė?
Žilvino Landzbergo (gimęs 1979 m. Kaune) parodą "Paslėpta saulė" pristatanti pagrindinė fotografija – labai ryški, kontrastinga ir lengvai įsimenama. Bet ja, kaip tiksliu dokumentu, negalima pasitikėti. Žvelgiant į nuotrauką, nepamatysime to, kas vyksta parodoje, t.y. joje sukurtos erdvinės vaizdo instaliacijos.
Beieškant išeities
Fotografija rodo plokščią gelsvos spalvos paveikslo su juodais apskritimo formos rėmais vaizdą. Tai netiesa. Įėjimas į instaliaciją – santykinai ilgas koridorius (prisimena POST galerijos parodines erdves, gali įsivaizduoti, kad pagrindinis objektas pačiame erdvių gale, o visas priekis transformuotas į siaurą įėjimą).
Koridoriaus kairėje ir dešinėje atsiveria keistos kiaurymės, pirmoji žybtelėjusi mintis, kad gal bus kaip nors galima sukti iš tiesaus praėjimo, greitai dingsta, ji neteisinga. Sudarytos skirtingų geometrinių formų kiaurymės "rankovės" per mažos visam žiūrovo kūnui patekti į vidų, bet norisi bent jau įkišti rankas į jas, bandyti patekti kuo giliau. Legaliai kažkur kitur patekti negalima ir dėl visur esančios trapios medžiagos – plėvelės, atrodo, atsirėmus į ją, plyštų iliuzorinės sienos ir širmos. Bet viena plokštuma (kiaurymių) čia vis tik neužverta. Šios užuominos su įėjimo (ne)galimumu bus išlaikytos ir kitur.
Antroji įėjimo galimybė pasiteisina – peržengti juodą apskritimo formos rėmą ir įeiti į instaliaciją giliau ne tik galima, bet ir reikia (tai tarsi durys į paveikslo vidų), nes kol kas matome tik tiek, kiek pirminėje fotografijoje. Ten, iš kur atėjome, formos buvo per mažos žmogaus masteliui (suspausta erdvė, siauros kiaurymės), o čia, peržengus rėmus, viskas tampa per didu. Bendras vaizdas neaprėpiamas vienu žvilgsniu, tenka vaikščioti aplink didžiulį gelsvą kubą ir žiūrinėti po vieną, dvi plokštumas ir kampus.
Didelis kubas žadina smalsumą, nes apeinant vis kitą kraštinę-plokštumą, regime skirtingus simbolius. Vieni labiau pažįstami iš Ž.Landzbergo ankstesnės kūrybos (jo permanentiniai lydintys ženklai: nusvirusios šakelės, R ir kitos raidės, stilizuotos eglutės ornamento motyvas), kiti paprastesni, kone bendriniai, kad būtų kam nors individualiai priskirtini, bet ir jie dažnai kartojasi menininko virveliniuose raštuose: rombas, geometrinis medžio lapas, lenktos, banguotos ar bandytos tiesiai nubrėžti linijos.
Atmegzti mazgą
Viena metaforiškiausių (nepagrindinė, turbūt kitiems nepastebima) linijų man yra gysla, einanti per horizontalią, visą plokštumą užimančią medžio šaką.
Šaka plona, todėl gysla ne visada pataiko į centrą, atsitrenkia į šonus, vienoje vietoje veržiasi į gumbą (taip ir nesusiformavusį į vertikalią šaką) arba netvirtai šakojasi žemyn ant sumedėjusių nukarusių lapų. Į dar plonesnes šakeles ji jau nebesiveržia, ten dėl savo primityvumo nebegali įsisprausti. Simboliai skirtingi, nuo šiuolaikinės abėcėlės raidžių iki užmirštos reikšmės formų raštų ar visiškai formalistinių geometrinių ornamentų, tačiau visi jie pasitarnauja, kad žiūrovas išvestų savo interpretaciją ir susidėliotų vaizdo struktūrą.
Čia prisimenu semiotiko Jurijaus Lotmano išsakytą poziciją apie fiksuotas pranešimo sritis, esą natūralia kalba (rusų, kinų ar bet kuria kita) galima kalbėti apie bet ką, o stebuklinių pasakų kalba – tik apie tam tikrus dalykus. Bet instaliacijos autorius ir nenori kalbėti apie bet ką, jam reikia specializuotos sustiprintos kalbos, kuri patrauktų žiūrovą ir vestų jį į patį centrą (kuo ne ritualizuoto tipo menas?).
Jam reikia specializuotos sustiprintos kalbos, kuri patrauktų žiūrovą ir vestų jį į patį centrą.
Skaitant ant plokštumų atsiradusius ženklus-simbolius dar prisimenu du J.Lotmano pranešimo tipus: pirmasis yra paprastas užrašas, o antrasis archajiškasis – skarelė su mazgeliu, kažkokiam reikalui prisiminti. Kultūros semiotikas teigia: "Tikimasi, kad jie abu bus perskaityti. Tačiau skaitymas kiekvienu atveju bus kitoks. Pirmuoju atveju pranešimas yra pačiame tekste ir gali būti visiškai išgautas. Antruoju – "tekstas" atlieka tik mnemoninę funkciją. Jis turi tik priminti tai, ką skaitytojas žino ir be jo. Išgauti pranešimo šiuo atveju neįmanoma."
Mes eidami aplink kubą skaitome tuos ženklus – mazgelius – prisiminimus ir ieškome viską prisiminę (iš pavadinimo) šviesos šaltinio. Bet plokštumos užsitrenkę aklinai, kampai suręsti juodai (nors kažkas bandė prasigremžti – kai kuriose kubo vietose medžiaga vėl paklijuota), jau galime atsirišti skarelės mazgelį – paskutinis įėjimas neįmanomas, bet asociatyvus.
Atradimo erdvėje
Kur, jei ne čia, galime prisiminti įvairiausius kinematografinius sprendimus, išėjimą už kino ekrano, pagaliau šešėlių teatrą? Argi viena (net jeigu tai ir dengiančioji) pusė neatskleistų mums latentinės kitos? O kur dar senųjų meistrų tapyboje mįslingas ir nesuprantamas šviesos šaltinis, kuris brandina paveikslo reikšmes?
Apėjęs instaliaciją palieki ją būdamas jau kitokio supratimo apie jos sandarą bei erdvę, kitaip buvo ir pradžioje, prieš ateinant, kai fotografijoje matei kitokį paveikslą, kitą parodos vaizdą.
Prieš išeinant galima atsisukti pasitikrinti, ar tikrai apgaulingi instaliacijos viduriai iš tavęs išsiurbė pirminį jos vaizdą? Atmintyje pasilieka ertmės, keistos erdvės, kurios per ankštos arba per didelės žmogui, bet mielai besimaitinančios žiūrovo vaizduote.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka2
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...