Ar Kaunas pasiruošęs atremti Ebolą?

Teorinių žinių, ką daryti įtarus hemoraginės Ebolos karštinės atvejį, atrodo, turi jau ne vien medikai, tačiau kaip elgtis praktiškai, dar reikia mokytis. Tai paaiškėjo penktadienį savivaldybėje vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Dar reikia mokytis

„Pabandėme praktiškai, kaip viskas vyktų. Pamatėme daug dalykų, kuriuos reikėtų taisyti, nes teorija yra viena, o praktika – visai kas kita“, – savivaldybėje surengtame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pastebėjo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

Ekstremalių situacijų komisijos nariai informuoti, kad, įtarus, jog žmogus gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu, jis būtų vežamas gydyti į Kauno klinikinę ligoninę, tačiau posėdyje buvusi šios ligoninės atstovė pripažino, kad seni šios gydymo įstaigos pastatai neatitinka šiandieninių reikalavimų, o šiuo metu dar tik rūpinamasi kai kurias patalpas pritaikyti pavojinga liga užsikrėtusių pacientų hospitalizavimui bei įsigyti apsaugos priemonių.

„Problemų yra daug, negaliu slėpti, bet esame pasiruošę savo pacientams suteikti aukščiausio lygio paslaugas“, – sakė posėdyje dalyvavusi Kauno klinikinės ligoninės atstovė.

Po neseniai vykusių pratybų, kaip elgtis įtarus, kad žmogus gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius N. Mikelionis atkreipė dėmesį į opiausias problemas. Anot jo, nepakanka turėti tinkamų apsisaugojimo priemonių ir jomis naudotis, nes kritiškiausias momentas – asmens saugos priemonių nusirengimas, nes po kontakto su ligoniu netinkamai nusirengiant apsaugos priemones ir yra didžiausia tikimybė užsikrėsti mirtį nešančiu virusu. Anot jo, šito dar reikia mokytis.

„Matau problemą ir dėl to, kaip dezinfekuoti greitosios medicinos pagalbos automobilį“, – įžvelgė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius. Pasak N.Mikelionio, būtina dezinfekuoti automobilio vidų, tačiau po to jo išorę reikia nuplauti vandeniu su muilu. Kadangi tai būtina daryti atviroje vietoje, kol kas nežinia, kaip tai reikėtų padaryti žiemą, lauke spaudžiant speigui.

Kas dezinfekuos?

N.Mikelionis informavo, kad Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai, gavę pranešimą apie karščiuojantį pacientą, privalo pateikti papildomų klausimų: ar karščiuojantis žmogus iki 21 dienos laikotarpiu lankėsi kraštuose, kur fiksuoti susirgimai Ebolos virusu, ar turėjo kontaktų su žmonėmis, kurie serga Ebola.

„Jeigu bent į vieną klausimą atsakoma teigiamai, atšaukiama išvykusi brigada ir pas pacientą vyksta specialiai pasirengusi ir apsaugos priemonėmis apsirengusi brigada“, – paaiškino Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.

Kauno Visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pripažino, kad spalį privatizavus Kauno profilaktinę dezinfekcijos stotį, iki galo nėra išspręsti klausimai, kas turėtų dezinfekuoti ar dezinsekuoti aplinką, iš kurios paimtas Ebolos virusu užsikrėtęs žmogus. O.Ivanauskienė tikino, kad šie klausimai sprendžiami ir valstybės lygiu.

„Ebolos virusas žūsta 60 laipsnių temperatūroje per valandą, o kambario temperatūroje išlieka kelias paras. Virusas jautrus chlorui ir 70 proc. etilo alkoholiui“, – priminė Kauno Visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.

Ugniagesiai priemonių neturi

Posėdyje dalyvavę ugniagesiai gelbėtojai sunerimo, kad kol kas neturi tinkamų apsaugos ir dezinfekcijos priemonių, jeigu būtų kviečiami padėti kitoms tarnyboms įtarus, kad pacientas yra užsikrėtęs hemoragine Ebolos karštine. „Mes neturime tiek alkoholio, kad galėtume viską dezinfekuoti“, – bandė juokauti ugniagesiai gelbėtojai.

Po kalbų apie problemas gan keistokai skambėjo Kauno poliklinikų atstovų pagyros, kaip puikiai pasiruošusios kovoti su Ebola miesto asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.