Ar Kauno gėlynai bus išskirtiniai?

Ieško išskirtinumo

Raugerškiai, mažaūgės tujos, ramunės, šilokai ir daugybė kitų augalų, krūmų bei gėlių per vasarą džiugino savo grožiu – pagaliau ne tik gerokai visiems pabodusios serenčių, ledinukų ar pelargonijų kompozicijos. Dar pavasarį Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė prasitarė, kad kai kurie miesto želdynai taps gražaus eksperimento dalyviais.

Viena eksperimentinių vietų – vadinamasis Jurbarko gatvės žiedas. Vedėja pripažino, kad gėlynas šią vasarą buvo gražiausias ir labiausiai vykęs. "Ten pasodinome daug daugiamečių augalų. Nors ne visi peržiemojo, teko pavasarį pakeisti kita rūšimi, tačiau pavyko pasiekti gėlių žydėjimo etapiškumą – kai pražydusios gėlės jau vysta, ima skleistis kitos, ir taip visą vasarą", – eksperimento pirmūną gyrė vedėja.

Aplinkos skyriaus planuose buvo dar du transporto žiedai – VI forto ir Muravos įvažiavimo, tačiau "Kauno energijos" šiluminių trasų rekonstrukcijos planai atitolino planus papuošti šias vietas augalais. Bet buvo laiko įvertinti apželdinimo pasiūlymus, nes  Apželdintojų asociacija sukritikavo planuotus smulkius augalus. Esą priežiūros daug ir ji sudėtinga, o vaizdas – neįspūdingas.

"Norime akcentuoti įvažiavimo kelius į miestą. Planuojame pirkti paslaugą, kad būtų parengtas pasiūlymas ar koncepcija – kaip turėtume tvarkyti, kokios gėlės galėtų būti būdingos Kaunui. Norisi, kad Kaunas turėtų savo gėlynų veidą, savo gėlynų spalvas. Dabar visų miestų gėlynai labai panašus – žaidžiama spalvomis, aukščiais. Norisi išskirtinumo, ir to sieksime", – jau kitų metų planus gražinti miestą atskleidė R.Savickienė.

Vedėja atkreipė dėmesį, kad augalų asortimentas Lietuvoje gana ribotas dėl oro sąlygų. Vienais metais labai gerai atrodo pelargonijos, kitais dėl lietaus jos sunkiai prižiūrimos. Kai kuriuos apželdinimo darbus tenka atidėti, derinti dėl remonto darbų.

Koreguoja klimatas

Senamiestyje gėlynams prie "Kanklininko" skulptūros ir prie aikštelės Jonavos gatvėje teko rimti išbandymai. Labiausiai nukentėjo gėlynas prie aikštelės. "Raugerškius tiesiog nuėdė šunys. Net atsirado lentelė "Draudžiama vedžioti šunis". Ant pavasarį pradėjusių dygti tulpių – ekskrementų krūvos, nulaužyti žiedai. Kiekvieną rytą – tas pats, o augalai to nepakenčia", –  toks, anot R.Savickienės, kai kurių miestiečių požiūris į grožį.

Pagrindinės miesto erdvės turi atrodyti gražiai. Pavasariui bus parengti apželdinimo planai: numatyta augalų aukštis, dydis, rūšis, spalva, aiškus gėlyno sutvarkymo planas.

Vedėja įspėjo, kad kitąmet gan liūdnai atrodys Laisvės alėja. Dėl planuojamos kitos šios pagrindinės miesto gatvės dalies rekonstrukcijos gėlės nebus sodinamos.

Mėginama apželdinti Pašilės ir Dujotiekio gatvių bei Radvilėnų plento žiedus, tačiau nedideliuose plotuose nelengva užauginti kokius nors daugiamečius augalus – žiemą važiuojamojoje gatvės dalyje barstoma druska nėra augalų draugė.

Ne be pėdsakų praeina ir vis keistesnės lietuviškos žiemos – besniegės ir gana šaltos. Tokiomis oro sąlygomis augalai sunkiai žiemoja. Iššalusių augalų buvo faktiškai visuose formuojamuose daugiamečiuose gėlynuose. Reikėjo galvoti, kuo pakeisti nušalusius krūmelius. Juolab kad jei pagal sutartį savivaldybė iš anksto neužsakė gėlių, jų gali ir nelikti.

"Tai tik pradžia. Kol daugiamečiai augalai suvešės, turime puošti vienamečiais augalais, gėlėmis. Iš patirties matome, kad mums dar reikia nusipirkti naujų, didesnių augalų. Juos planuojame sodinti tose vietose, kuriose reikalingi akcentai", – dėstė Aplinkos skyriaus vedėja.

Pavasaris pražydo tulpėmis

Pirmą akivaizdų miesto puošimą gėlėmis kauniečiai turėtų prisiminti pavasarį, kai gėlynuose ėmė skleistis tulpės. R. Savickienės vertinimu, šis eksperimentas pasiteisino, todėl ketinama tęsti svogūninių gėlių įterpimą tarp daugiamečių augalų.

Tulpėmis iš rudens planuojama užsodinti gėlyną ir prie Kauno savivaldybės. Pernai pasodintos našlaitės šioje vietoje iššalo, nors čia pat esančioje L.Sapiegos gatvėje puikiausiai peržiemojo.

Tulpių svogūnėlių buvo prisodinta ir Senosiose Kauno kapinėse (Ramybės parke), tačiau šis eksperimentas laikomas nevykusiu, nes parkas ūksmingas, tulpės ištįso ir atrodė negražiai.

"Šiemet atsigavo gėlynas prie Kryžiaus – viena lysvė apsodinta daugiametėmis melsvėmis, kita – vienmečiais augalais. Žiūrėsime, ką dar galime padaryti, kaip prie daugiamečių įkomponuoti vienmečių žiedų", – svarstė vedėja.

Tačiau Senosioms Kauno kapinėms planuojamas naujas drabužis. Apželdintojų asociacija kaip dovaną miestui rengia planą šios istorinės vietos puošybai augalais ir gėlėmis, įvertinant senų medžių paunksnę.

Laukia pasiūlymų

Rūpesčių kelia žaliasis trikampis Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvių sankirtoje. Į pagalbą gėlynui buvo kviečiami bendrovės "Kauno vandenys" ir Miesto tvarkymo skyriaus specialistai. Paaiškėjo, kad augalai toje vietoje mirksta vandenyje.

"Prigijo lanksvos, tačiau dalis augalų žuvo, kai kurie spygliuočiai, mažosios tujos neprigijo, kai kurie augalai pavogti – teks galvoti, ką daryti, tačiau ta vieta taip pat neliks pamiršta ir pavasarį vėl pražys tulpėmis", – žadėjo R.Savickienė.

Dar vienas nenusisekęs eksperimentas – Veiverių gatvės ir Europos prospekto sankirtoje Aleksote esantis kalnelis. Ten taip pat iššalo nemažai daugiamečių augalų. Visą vasarą kalnelis buvo žalias, tačiau bežiedis, tik rudeniop suvešėjo šilokai.

"Pagrindinės miesto erdvės turi atrodyti gražiai. Pavasariui bus parengti apželdinimo planai: numatyta augalų aukštis, dydis, rūšis, spalva, aiškus gėlyno sutvarkymo planas. Šiuos darbus patikėsime specialistams", – apie jau dabar pradedamus darbus kitiems metams pasakojo Aplinkos skyriaus vedėja.