- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį pasibaigė nuo savaitgalio trukęs triukšmingas Užgavėnių šventimas. Be Kanapinio ir Lašininio tradiciškai šventėje dalyvavo ir kiti personažai – „žydai“ ir „čigonai“. Vienur jie išsiskyrė tik išvaizda, o štai šeštadienį Rumšiškėse surengtose Užgavėnese „žydas“ nešėsi ir lagaminą su užrašu: „Parduodu blusas ir utėles arba keičiu į nekilnojamą turtą“.
Ar toks etninių grupių vaizdavimas yra vis dar priimtinas modernioje valstybėje, kurioje tarpusavio santykius bandome grįsti pagarba? Portalas kauno.diena.lt paklausė žmogaus teisių specialisto.
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės, žmogaus teisių portalo manoteisės.lt redaktorės Jūratės Juškaitės, Užgavėnės yra neabejotinai svarbi ir linksma šventė, pranašaujanti pavasarį, tačiau, kad ji tokia išliktų, neigiami charakteriai turėtų būti pasirenkami pagal „nuopelnus“, o ne priklausymo etninei grupei pagrindu.
„Čigonai ir žydai yra neabejotinai neigiami Užgavėnių kontekste. Etnologai sako, kad šie veikėjai nebūtinai simbolizuoja konkrečias tautybes, o labiau svetimumą, iš nepažįstamo krašto atvykusį žmogų. Tačiau net ir pasirinkus tokį aiškinimą, atsiduriame keistoje situacijoje: žmones, kurie kartu su mumis gyvena nuo Vytauto laikų, laikome svetimumo, „kito“, t. y. ne mūsų simboliu. Įvertinus kontekstą, kad maždaug tuo pačiu metu į Lietuvą atvyko ir kitos grupės, pavyzdžiui, karaimai, tačiau jiems „svetimumo“ etiketė neklijuojama, galima manyti, kad toks žydų vaizdavimas Užgavėnių metu labiau sietinas su Lietuvoje paplitusiais stereotipais apie žydus ir antisemitizmu apskritai“, – sakė J.Juškaitė.
Anot jos, tai patvirtina ir kasmetinės šios šventės šventimo tradicijos: žydai vaizduojami ilgomis, riestomis nosimis, simbolizuojančiomis paplitusį nepagrįstą įsitikinimą apie šios grupės godumą. „Neretai šventėse pasitaiko užuominų apie nekilnojamąjį turtą – lyg žydų prašymas atkurti nuosavybę į jų turėtus pastatus prieš Holokaustą būtų išskirtinis, niekuo nepagrįstas, lyg lietuviams tokia restitucija nebūtų buvusi įvykdyta“, – stebėjosi specialistė.
Dar vienas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – kaip augančius jaunus romus ar žydus veikia tokie vaizdiniai.
„Įsivaizduokite, jei jūsų vaikai augtų šalyje, kurioje tautybė, kuriai jie priklauso, tampa neigiamu personažu, ir kaip jūsų vaikas būtų priimamas mokykloje, kieme, darželyje ir t.t? Juk jei suaugusieji teigiamai žiūri į neigiamą, patyčiomis ir stereotipais kvepiantį kitų žmonių vaizdavimą, kodėl vaikai turėtų elgtis kitaip? Tokia suaugusiųjų pozicija „žalią šviesą“ patyčioms uždega ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir bendrai skatina tokią kultūrą“, – pastebėjo J.Juškaitė.
Pasak jos, naujos Užgavėnių tradicijos, eliminuojančios šiuos personažus, galėtų padidinti mūsų socialinį jautrumą ir tarpusavio supratimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“2
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą16
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...